zigot‖à [gr. zygōtē — sujungta į porą], biol. ląstelė, susidaranti po apvaisinimo, susiliejus 2 lytinėms ląstelėms (gametoms); iš ~os vystosi naujas individas.
|
||||
zigot‖à [gr. zygōtē — sujungta į porą], biol. ląstelė, susidaranti po apvaisinimo, susiliejus 2 lytinėms ląstelėms (gametoms); iš ~os vystosi naujas individas. vitalizmas [lot. vitalis — gyvybinis, gyvenimo]: filos. ir biol. koncepcija, teigianti, kad organizmuose esąs ypatingas, nematerialus pradas — gyvybinė, kuriamoji jėga, sąlygojanti jų vystymąsi; energija, gyvybingumas. vitãlinis [lot. vitalis], biol. gyvybinis, susijęs su gyvybės reiškiniais. tribà [lot. tribus]: 1. sen. Romos kiekviena iš 3 genčių (ramnų, ticijų ir lucerų), sudariusių Romos patricijų bendruomenę; vėliau — adm. apygarda; 2. biol. organizmų sistematinė kategorija, apimanti artimų genčių grupę. transliãcija [lot. translatio – pernešimas, perdavimas]: 1. nestudijinių televizijos, radijo laidų (tiesiog iš įvykio vietos – koncertų salės, stadiono ir pan.) arba tarpmiestinio ryšio linijomis ateinančių iš kt. miestų programų perdavimas per vietines televizijos ar radijo stotis; pati perduodama programa; 2. el. signalų priėmimas ir jų perdavimas imtuvo kryptimi tarpiniuose ryšių trakto punktuose; 3. biol. baltymų polipeptidinių grandinių biosintezė gyvosiose sistemose, kurios metu informacinė ribonukleino rūgštis perduoda gen. informaciją, esančią jos nukleotidų sekoje; 4. fiz. arba mat. objekto slinkimas erdvėje (visi objekto taškai slenka lygiagrečiai vienas su kitu). translokãcija [↗ trans… + lot. locatio – iš(si)dėstymas], biol.: 1. chromosomos sandaros pakitimas dėl kurio nors jos fragmento persikėlimo; 2. medžiagų transportavimas į ląstelę ir iš jos per biol. membranas; 3. vandens ir maisto medžiagų tekėjimas augalo apytakos audiniais. transformizmas biol. pažiūrų į augalinių ir gyvūninių organizmų kitimą ir virtimą naujomis formomis sistema, vyravusi prieš evoliucijos teorijos sukūrimą. transkripcija [lot. transcriptio – perrašymas], lingv.: 1. kalbos elementų (garsų, fonemų) tikslus užrašymas spec. raštu, naudojant dirbtines ar iš kt. abėcėlių paimtas raides, diakritinius ženklus, pvz., „[k`ir·zdawō]“ – kirsdavo; 2. kt. kalbų tikrinių vardų, geogr. pavadinimų ir mokslo terminų perteikimas savos kalbos raidėmis; 3. muz. kūrinio pritaikymas kitokiam atlikimui, negu jis parašytas; Δ yra laisvesnė už aranžuotę (gali būti labiau nutolusi nuo originalo); 4. biol. gen. informacijos (esančios dezoksiribonukleino rūgšties azotinių bazių sekoje) perrašymas – ribonukleino rūgšties molekulės. transformãcija [lot. transformatio], pavertimas, pavirtimas, keitimas, per(si)tvarkymas, per(si)formavimas: 1. kintamosios el. srovės įtampos sumažinimas arba padidinimas transformatoriumi; 2. mat. abipus vienareikšmis aibės atvaizdis į tą pačią arba kt. aibę; 3. biol. gen. informacijos patekimas į ląstelę su svetima dezoksiribonukleino rūgštimi; 4. lingv. morfemų, žodžių arba žodžių klasių junginių keitimas, kuriuo iš vienos konstrukcijos galima gauti kt. konstrukcijas, pvz., aktyvo pakeitimas pasyvu („statybininkai statė namą“ ir „namas buvo pastatytas statybininkų“); 5. aktoriaus pasivertimas, persikūnijimas; viena vaidmens kūrimo priemonių; 6. cirko arba teatro numeris pagrįstas greitu artisto išvaizdos (peruko, grimo, kostiumo, balso) pakeitimu. toleráncija [lot. tolerantia – kantrybė]: 1. priešingos nuomonės arba įsitikinimų gerbimas, pakanta; 2. matuojamo parametro (kampo, formos), mechaninių, fizikinių savybių (kietumo, el. varžos) didžiausios ir mažiausios leistinos reikšmės skirtumas; 3. biol. med. visiškas arba dalinis organizmo imunologinio reaktyvumo nebuvimas (nesugebėjimas gaminti antikūnus); 4. med. galėjimas pakelti didelę vaistų arba nuodų dozę be žalos organizmui. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai