andraditas [pagal brazilų mineralogo Ž. B. Andrados e Silvos (Andrada e Silva) pavardę], granatų grupės mineralas Ca3Fe2(Sio4)3 būdingas metamorfizuotoms klintingoms nuosėdoms, skarnoms; skaidri žalia atmaina (demantoidas) — II klasės brangakmenis.
|
||||
andraditas [pagal brazilų mineralogo Ž. B. Andrados e Silvos (Andrada e Silva) pavardę], granatų grupės mineralas Ca3Fe2(Sio4)3 būdingas metamorfizuotoms klintingoms nuosėdoms, skarnoms; skaidri žalia atmaina (demantoidas) — II klasės brangakmenis. andro… [gr. anēr (kilm. andros)—vyras, žmogus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su vyru, vyriškąja lytimi, kartais apskritai su žmogumi. androcejus [↗ andro… + gr. oikos — namas], kuokelynas — augalo vieno žiedo kuokelių visuma. androdiòikija [↗ andro… + gr. dis — du kartus + oikos — namas], biol. reiškinys — vieni kurios nors augalų rūšies individai turi dvilyčius žiedus, kiti — tik vyriškuosius. androfòbija [↗ andro… + ↗ fobija], liguista vyrų baimė. androgamònai [↗ andro… + ↗ gamonai], spermatozoidų gaminami gamonai. androgènai [↗ andro… + ↗ …genas], žmogaus ir stuburinių gyvūnų vyriškieji hormonai, pvz., testosteronas; stimuliuoja vyriškųjų lyties organų, antrinių lytinių požymių vystymąsi. androgenèzė [↗ andro… + ↗ genezė], savita partenogenezė: vyriškoji lytinė ląstelė patenka į kiaušialąstę ir sukelia jos vystymąsi, bet moteriškieji ir vyriškieji branduoliai nesusilieja: kiaušialąstei vystantis, dalijasi tik vyriškasis branduolys. androginija [gr. androgynos — dvilytis], biol. reiškinys — vienos lyties individas turi kitos lyties požymių (daugiausia antrinių lytinių); kraštutinis androginijos atvejis — hermafroditizmas. androkefalizmas [↗ andro… + gr. kephalē — galva], žvėries su žmogaus galva, pvz., sfinkso, kentauro, vaizdavimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai