anèmiškas [↗ anemija]: 1. silpnas, ištižęs; 2. neryškus, neraiškus, blyškus.
|
||||
anèmiškas [↗ anemija]: 1. silpnas, ištižęs; 2. neryškus, neraiškus, blyškus. anemo… [gr. anemos — vėjas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su vėju. anemochòrija [↗ anemo… + gr. chōreō — einu, plintu], augalų vaisių ir sporų plitimas oru. anemofilija [↗ anemo… + ↗ …filija], augalų žiedų prisitaikymas kryžmiškai apsidulkinti vėjo nešiojamomis žiedadulkėmis. anemogrãf‖as [↗ anemo… + ↗ …grafas], meteor. prietaisas, automatiškai užrašantis vėjo greitį (kai kurie ~ ai užrašo ir vėjo kryptį). anemomètras [↗ anemo… + ↗ …metras], prietaisas vėjo ir dujų srauto greičiui matuoti. anemomètrija [↗ anemo… + ↗ …metrija], vėjo ir dujų srauto greičio matavimas. anemoplanktònas [↗ anemo… + ↗ planktonas] ↗ aeroplanktonas. anemoskòpas [↗ anemo… + ↗ …skopas], prietaisas vėjo krypčiai nustatyti. anèrgija [↗ an… + gr. ergon — darbas, veiksmas], med.: 1. organizmo reaktyvumo nebuvimas, visiškas nejautrumas dirgikliams; 2. organizmo energijos nebuvimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai