antecedeñtas [lot. antecedens (kilm. antecedentis) — pirmiau einąs, pirmesnis]: 1. pagrindas, priežastis, prielaida; 2. log. pirmasis implikacijos narys.
|
||||
antecedeñtas [lot. antecedens (kilm. antecedentis) — pirmiau einąs, pirmesnis]: 1. pagrindas, priežastis, prielaida; 2. log. pirmasis implikacijos narys. antefiksas [lot. antefixus — iš priekio pritvirtintas], akmeninis arba keraminis stogo atbrailos dekoratyvinis elementas (dažn. palmetės, gyvūno ar žmogaus galvos pavidalo); vartotas dažn. orderinėje architektūroje. antegmitas [< rus.], grafito plastiko, gaminamo TSRS, prek. pavadinimas. Antėj‖as (gr. Antaios), mit. sen. graikų herojus, jūrų dievo Poseidono ir žemės deivės Gėjos sūnus, nenugalimas tol, kol liečia žemę, savo motiną; Heraklis ~ą nugalėjo, atplėšęs jį nuo žemės. anteklizė [lot. ante — prieš + gr. klisis — palinkimas], plati, lėkšta Žemės plutos sluoksnių pakiluma platformoje. antemà [↗ an… + gr. thema — svarbiausioji mintis], chorinės muzikos žanras, artimas motetui; plito XVI—XVIII a. Anglijoje. antemiònas [gr. anthemion — gėlytė], augalinių motyvų (stilizuotų lapų, gėlių, palmečių, išdėstytų eilėmis) ornamentas. antenà [lot. antenna — laivo stiebo skersinis]: 1. įtaisas radijo bangoms spinduliuoti (siunčiamoji Δ) arba priimti (priimamoji Δ); 2. kai kurių gyvūnų lytėjimo ir uoslės organas. antenatãlinis [lot. ante — iki, prieš + natalis — gimimo], vykstantis iki kūdikio gimimo, to laikotarpio, susijęs su tuo laikotarpiu. antènos: 1. daugiašerių žieduotųjų kirmėlių galvos skiautės čiuptuvai— lytėjimo organai; 2. vėžiagyvių antroji galvos galūnių pora, atliekanti lytėjimo funkciją; 3. šimtakojų ir vabzdžių pora nariuotų galvos ūselių, atliekančių lytėjimo ir uoslės funkciją. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai