antropotèchnika [↗ antropo… + ↗ technika], mokslas, tiriantis mašinų, prietaisų, įrankių, darbo sąlygų pritaikymą natūralioms žmogaus galimybėms.
|
||||
|
antropozoonòzės [↗ antropo… + gr. zōon — gyvūnas + nosos — liga], infekcinių ir invazinių ligų, kurios yra bendros žmogui ir gyvūnams, grupė. antùris, daugiametė žolė Anthurium; auga Centr. ir P. Amerikoje; turi didelį, dažnai ryškios spalvos papėdlapį. Anùbis, sen. Egipto dievas, mirusiųjų, nekropolių ir balzamuotojų globėjas; vaizduojamas vilku, šakalu arba žmogumi su šakalo galva. anuitètas [vok. Annuität < lot. annuitas]: 1. metinė įmoka skolai ir palūkanoms dengti; 2. kapit. valstybės paskola, duodanti kreditoriui kasmetines pajamas (rentą), pamažu dengiančias pagrindinę skolos sumą ir palūkanas. anuliãcija [↗ anuliuoti], vienašališkas akto, sutarties arba kokių teisių panaikinimas, paskelbimas negaliojančiais. anuliúoti [lot. annulare — naikinti], panaikinti, atšaukti, paskelbti negaliojančiu. anùrija [↗ an… + gr. uron — šlapimas], šlapimo neišsiskyrimas. anžambemãnas [pranc. enjambement < enjamber — peržengti, peršokti], eilėdaros elementas — sintaksiškai susijusių žodžių metrinis atskyrimas, t.y. nukėlimas į kitą poezijos eilutę ar strofą. aòidas [gr. aoidos], sen. graikų klajojantis dainininkas, dainuojantis ar rečituojantis poezijos kūrinius ir pats sau akompanuojantis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 0 | 
Naujausi komentarai