Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Apendektomija

apendektòmija [↗ apend(iksas) + gr. ektomē — išpjovimas], aklosios žarnos kirmėlinės ataugos (apendikso) pašalinimo operacija.

Apendicitas

apendicitas, aklosios žarnos kirmėlinės ataugos (apendikso) uždegimas.

Apendiksas

apeñdiksas [lot. appendix — priedėlis]: 1. anat. aklosios žarnos kirmėlinė atauga; 2. organo atauga; karulys; 3. techn. rankovės pavidalo atšaka, kuria apačioje baigiasi dirižablis arba aerostatas; naud. apvalkalui pripildyti dujų arba jų pertekliui išleisti skridimo metu; 4. priedas prie knygos ar sutarties.

Apendikuliarijos

apendikuliãrijos [lot. appendicula — mažas priedas, priedėlis], jūriniai gaubtagyviai gyvūnai Appendicularia; kūnas apgaubtas drebutiniu gaubtu, kuriame Δ juda.

Apercepcija

apercèpcija [lot. ad — į, link + ↗ percepcija]: 1. psichol. stebimo objekto esmės supratimas, remiantis patyrimu ir turimomis žiniomis; 2. filos. savimonė, savo būsenos suvokimas.

Aperityvai

aperitỹvai [pranc. apéritifs]: 1. nestiprūs apetitą žadinantys alkoholiniai gėrimai; į juos dedama vaistinių žolių ir šaknų trauktinių, kurios tonizuoja organizmą; 2. apetitą žadinantys vaistai; 3. švelnūs vidurius paleidžiantys vaistai.

Apertūra

apertūrà [lot. apertus — atviras]: 1. optinės sistemos anga, priklausanti nuo lęšių arba diafragmų matmenų; 2. kampas tarp jonizuojančiojo spinduliavimo kūginio pluošto, patenkančio į elektringųjų dalelių skaitiklį, kraštutinių spindulių.

Apetitas

apetitas [lot. appetitus — troškimas, siekimas]: 1. noras valgyti ir malonumo jausmas valgant; 2*. noras, troškimas, siekimas ką nors įsigyti, turėti.

Apikalinis

apikãlini‖is [lot. apex (kilm. apicis) —viršūnė]: 1. lingv. tariamas liežuvio galiuku paliečiant viršutinius dantis arba alveoles, pvz., anglų k. „d”, „t” yra ~ai garsai; 2. anat. viršūninis, nukreiptas aukštyn.

Apioidas

apiòidas [apex (kilm. apicis) + gr. eidos — pavidalas], astr. kriaušės formos Žemės figūra, palyginti su geoidu, ištempta 20 m per Š. ašigalį ir suplota 10 m per P. ašigalį.