aplikatūrà [vok. Applikatur < lot. applico — pridedu, prispaudžiu], pirštuotė, pirštų parinkimas groti muz. instrumentais ir jų žymėjimas skaitmenimis virš natų; Δ turi įtakos muz. kūrinio interpretacijai.
|
||||
aplikatūrà [vok. Applikatur < lot. applico — pridedu, prispaudžiu], pirštuotė, pirštų parinkimas groti muz. instrumentais ir jų žymėjimas skaitmenimis virš natų; Δ turi įtakos muz. kūrinio interpretacijai. aplike [pranc. appliqué — uždėtas]: 1. ant dirbinio užlydytas sidabras; 2. metalo dirbinys, aptrauktas plonu sidabro sluoksniu. aplikúoti, kurti aplikacijas. aplitas [gr. haploos — paprastas], magminė gyslinė smulkiagrūdė balta, gelsva uoliena. aplodismeñtai [pranc. applaudissements], plojimai. aplòmbas1 [pranc. aplomb], per didelis, pabrėžtas pasitikėjimas savimi (kalboje, elgesyje). aplòmbas2 [pranc. aplomb — pusiausvyra]: 1. visų kūno dalių pusiausvyros išlaikymas; 2*. labai geras šokio atlikimas; 3. ilgas stovėjimas ant puantų. apo… [gr.], tarptautinių žodžių priešdėlis, reiškiantis: pašalinimą arba atskyrimą, užbaigimą, neigimą, kilmę iš ko nors, nutolimą. apoãpsis [↗ apo… + gr. apsis — lankas, skliautas], orbitos taškas, kitaip ↗ apocentras. apoãstras [↗ apo… + gr.astron — žvaigždė], dvinarės žvaigždės kiekvieno komponento orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo bendro jų inercijos centro. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai