apologètika [gr. apologētikos — ginamasis]: 1. teol. šaka, ginanti krikščionybės dogmą; 2*. šališkas ko nors gynimas arba garbinimas, atmetant objektyvią analizę.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Teologijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 14 |  Nėra komentarų | apològija [gr. apologia], gynimas, užtarimas, išgarbinimas. Apolònas (gr. Apollōn): 1 sen. graikų šviesos, saulės, pranašysčių dievas, meno globėjas, dievas kariautojas; 2*. vyro grožio idealas; gražuolis. apolònas, dieninis drugys Parnassius apollo, paplitęs Europoje ir Azijoje (P. Sibire). apomiksė [↗ apo… + gr. mixis — sumaišymas, sujungimas], kai kurių augalų ir gyvūnų dauginimasis be gametų susiliejimo: gemalas vystosi iš neapvaisintos kiaušialąstės (partenogenezė), gemalo maišelio, sėklapradžio (apogamija) ar kitų sporofito vegetatyvinių ląstelių (aposporija). apomorfinas [↗ apo… + ↗ morfinas], vaistinė medžiaga, gaunama iš morfino; sukelia vėmimą, palengvina atsikosėjimą. aponeuròzė [↗ apo… + gr. neuron — sausgyslė], anat.: 1. sausplėvė — plati blizganti jungiamojo audinio plokštelė, kuria raumenys prisitvirtina prie kaulų; 2. standžios fascijos, esančios po žmogaus plaštakų, pėdų ir galvos plaukuotosios dalies oda. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Anatomijos terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 45 | Nėra komentarų | apoplèksija [gr. apoplēxia — paralyžius], staigus kraujo išsiliejimas į kurį nors organą; dažn. į galvos smegenis. apòrija [gr. aporia — keblumas, išeities nebuvimas], sunkiai sprendžiama ar neišsprendžiama problema dėl atsirandančių jos sprendimo būde prieštaravimų. apòrt! [pranc. apporte], liepimas dresuotam šuniui: „atnešk”, „paduok”. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai