archántropai [gr. archaios — pirmykštis + anthrōpos — žmogus], antrop. seniausieji žmonės; terminas vartojamas pitekantropams, sinantropams, atlantropams ir kitoms jiems artimoms iškastinio žmogaus formoms apibrėžti.
|
||||
archántropai [gr. archaios — pirmykštis + anthrōpos — žmogus], antrop. seniausieji žmonės; terminas vartojamas pitekantropams, sinantropams, atlantropams ir kitoms jiems artimoms iškastinio žmogaus formoms apibrėžti. archãras, eurazinis avinas Ovis ammon polii; paplitęs Pamyre; ragų ilgis iki 190 cm, jų tarpugalis iki 150 cm. árchė [gr. archē — pradžia], pirmoji priežastis, principas. archegònė [gr. archē — pradžia + gonē — gimimas, atsiradimas], samanų ir sporinių induočių moteriškasis lyties organas, kuriame susidaro kiaušialąstė. archejus [gr. archaios — senovinis], Žemės geol. istorijos prekambro eono ankstyvoji era; per tą laikotarpį susidariusių uolienų grupė. archeo… [gr. archaios — senovinis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su senove. archeociãtai [↗ archeo… + gr. kyathos — taurė], pavieniai ir kolonijiniai kambro periodo iškastiniai jūriniai bestuburiai gyvūnai Archaeocyathi. archeogrãfija [↗ archeo… + ↗ …grafija], pagalbinė ist. disciplina, rengianti rašytinių ist. šaltinių aprašymo ir publikavimo principus bei metodus; sen. raštijos paminklų aprašymas ir publikavimas. archeològija [↗ archeo… + ↗ …logija — mokslas], mokslas, tiriantis iš materialinės kultūros liekanų žmonijos praeitį nuo pirmykščio žmogaus iki raštijos atsiradimo. archeoptèriksas [↗ archeo… + gr. pteryx — sparnas], seniausias iškastinis paukštis Archaeopte ryx lithographica; jo liekanų rasta viršutinės juros periodo litografiniuose skalūnuose; svarbus paukščių evoliucijos mokslui. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai