archeòrnis [↗ archeo…+ gr. ornis — paukštis], iškastinis juros periodo paukštis (vienas archeopteriksų).
|
||||
|
archeozòjus [↗ archeo… + gr. zōē— gyvybė] ↗ archėjus. archespòris [gr. archē— pradžia + ↗ spora], samanų sporinių, papartainių sporangių, plikasėklių ir gaubtasėklių dulkinių meristeminis audinys, iš kurio ląstelių (po jų redukcinio dalijimosi) susidaro sporos arba žiedadulkės. archetipas [gr. archetypon < archē — pradžia + typos — pavyzdys]: 1. pirmavaizdis, prototipas; 2. K. Jungo psichologijoje — struktūriniai kolektyvinės pasąmonės elementai kaip visų psichinių procesų ir išgyvenimų potenciali galimybė; 3. pirmykščių tikėjimų (daugiausia mitologijos), tautosakos, apeigų, papročių vaizdinys, susidaręs tautos kolektyvinėje pasąmonėje ir konkretizuojamas meno kūriniuose, religijoje. archi [sk. arki; it. strykai], styginių instrumentų grupė simfoniniame orkestre. archi… [gr.], priešdėlis, reiškiantis šakniniu žodžiu nusakyto požymio didžiausią laipsnį, vyresnumą, pirmumą, svarbumą. archifonem‖à [↗ archi… + ↗ fonema], stambesnis už fonemą abstraktus fonologinis kalbos vienetas; įvedamas neutralizacijos atvejais, pvz., liet. kalbos garsai b ir p sudaro ~ą /P/ — sprogstamąjį lūpinį priebalsį, indiferentišką skardumui ir duslumui. …archija [gr. archē — pradžia, pirmenybė, vyresnumas], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su valdžia, valdymo formomis, pvz., monarchija. archijerèjus [gr. archiereus < ↗ archi… + hiereus — šventikas], aukščiausiųjų stačiatikių dvasininkų (vyskupų, arkivyskupų, metropolitų, patriarchų) titulas. archikárpas [↗ archi… + gr. karpos — vaisius], aukšliagrybių moteriškasis lyties organas, į kurį lytinio proceso metu patenka anteridžio turinys. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai