|
-> archimandritas [gr. archimandritēs < ↗ archi…+ mandra — vienuolynas]: 1. aukščiausias stačiatikių vienuolių titulas; 2. didelio stačiatikių vienuolyno ar kelių vienuolynų viršininko, dvasinės seminarijos rektoriaus, dvasinės misijos vadovo garbės titulas.
archimicètai [↗ archi… + gr. mykēs (kilm. mykētos) — grybas], progrybiai — primityviausi vienaląsčiai grybai Archimycetes.
archipelãgas [↗ archi… + gr. pelagos — jūra], salynas — daug salų arba jų grupių, esančių netoli viena kitos, paprastai turinčių tą pačią kilmę, panašią geol. sandarą ir bendrą vardą.
architèktas [gr. architektōn — statytojas], architektūros kūrėjas.
-> architektònika [gr. architektonikē—statybos menas]: 1. meno kūrinių sandara, jų visumos ir dalių santykis; 2. architektūros, skulptūros, kai kurių taikomosios ir dekoratyvinės dailės šakų kūrinio kompozicinė dermė.
architektūrà [lot. architectura < gr. architektonkē]: 1. meno šaka; erdvinės žmogaus aplinkos formavimas, statinių ir jų kompleksų projektavimas bei statyba; 2. pastato meninis pobūdis.
architektūrològija [↗ architektūra + ↗ …logija], architektūros mokslas.
architrãvas [pranc. architrave < ↗ archi… + lot. trabs — sija], apatinė perdangos (antablemento) dalis virš kolonos kapitelio.
archivòltas [it. archivolto], išorinis arkos lanko apvadas (dažnai profiliuotas).
-> archòntai [gr. archontes < archō — valdau], sen. Graikijos polių aukštieji valdininkai.
|
|
Naujausi komentarai