areãlas [lot. area (būdv. arealis) — aikštė, erdvė]: 1. kurio nors objekto, reiškinio, organizmų taksonominės grupės paplitimo plotas; 2. lingv. reiškinių (fonetinių, leksinių, gramatinių) paplitimo plotas.
|
||||
|
areflèksija [↗ a… + ↗ refleksija], refleksų nebuvimas. Arėjas (gr. Arēs), sen. graikų karo dievas. ãrek‖a, palmė Areca; auga Azijos tropinio klimato juostoje; jos sėklų branduoliai — kramtomasis narkotikas; jos sėklų alkaloidai vart. medicinoje. arenà [lot. smėlis]: 1. veiksmo vieta cirke, kitaip ↗ maniežas; 2. kovų, lenktynių aikštelė sen. Romos amfiteatre ar kitoje reginių vietoje; 3. veiklos sritis. areng‖à, neaukšta palmė Arenga; auga Azijoje ir gretimose salose; iš cukrinės ~os žiedynų sulčių gaminamas cukrus, vynas. arenotòkija [gr. arrhēn — vyriškas + tokos — palikuonys], tik vyriškųjų palikuonių atsiradimas per partenogenezę; būdinga kai kuriems vabzdžiams. areo… [gr. Arēs — graikų karo dievas; romėnų Marsas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su Marso planeta, pvz., areologija. areogrãfija [↗ areo… + ↗ …grafija], mokslas apie Marso planetos paviršių. areològija [↗ areo… + ↗ …logija], mokslas apie Marso planetos vidinę sandarą, sudėtį, savybes. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 6 | 
Naujausi komentarai