Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Argumentuoti

argumentúoti, įrodinėti, grįsti, pateikti argumentų.

Ariadnė

Ariãdnė (gr. Ariadnē), sen. graikų mitų herojė, davusi Tesėjui siūlų kamuolį, kad šis, užmušęs Minotaurą, pagal siūlą galėtų išeiti iš Labirinto.

Ariadnės siūlas

Ariãdnės silas, išeitis iš sunkios padėties; kilo iš gr. mito apie Kretos valdovo Mino dukterį Ariadnę, davusią Atėnų didvyriui Tesėjui siūlų kamuolį ir taip padėjusią jam išeiti iš Labirinto.

Aribalas

aribãlas [gr. aryballos], nedidelis, apvalus, trumpu kakleliu sen. graikų indas.

Aridinis

aridinis [lot. aridus — sausas], sausas, pvz., Δ klimatas, kuriame nepakanka drėgmės augalų vegetacijai (dykumų, pusdykumių klimatas).

Ariergardas

ariergárdas [pranc. arrière — užpakalinė dalis +garde — apsauga], kariuomenės dalinys (žygio sauga), iš užpakalio saugantis nuo fronto į užnugarį žygiuojančias pagr. jėgas.

Arierscena

arierscenà [pranc. arrière — užpakalinė dalis + ↗ scena], scenos dalis, esanti už pagrindinės scenos aikštelės; joje dažnai statomos dekoracijos perspektyvos iliuzijai sudaryti.

Arija

ãrija [it. aria]: 1. vokalinės muzikos žanras; grindžiama daininga melodija; operos, oratorijos, kantatos dalis; 2. daininga instrumentinė pjesė.

Arijai

ãrijai [skr. ārja — garbingas, kilmingas]: 1. sen. indoeuropiečių tautos, XIV—V a. pr. m. e. gyvenusios Azijoje ir kalbėjusios indoiranėnų kalbomis; 2. rasistinėje rasių teorijoje (ypač fašistinėje Vokietijoje) — neva pranašesnė už kitas rasė, dar vadinama nordine arba germanų rase.

Arijetė

arijètė [it. arietta], nedidelė paprastos sandaros arija.