A | Terminai.lt - Part 163

Arijonizmas

arijonizmas, krikščionybės srovė, atsiradusi IV a. Romos imperijoje; pradininkas — Aleksandrijos kunigas Arijus (lot. Arius; apie 256—336).

Arilas

arilas, aromatinių angliavandenilių vienvalentis radikalas.

Arimanas

Arimãnas ↗ Angra Mainjus.

Ariozo

ariòzo [it. arioso — dainingai], muz. kūrinio teksto intonavimo būdas: tarpinė padėtis tarp kantilenos ir rečitatyvo.

Aristokratas

aristokrãtas, aristokratijos atstovas, didikas.

Aristokratija

aristokrãtija [gr. aristokratia < aristos — geriausias + kratos — valdžia]: 1. aukščiausias išnaudotojų klasių sluoksnis, turtinga arba kilminga vergovinės, feodalinės ir kapitalistinės visuomenės diduomenė; 2*. kurios nors klasės arba socialinės grupės privilegijuota viršūnė.

Aristotelizmas

aristotelizmas: 1. Aristotelio (gr. Aristotelēs, 384— 322 pr. m. e.) filos. doktrina; 2. filos. kryptis, kuriai pradžią davė Aristotelio filosofija.

Aritmetika

aritmètika [gr. arithmētikē < arithmos — skaičius], mokslas, tiriantis skaičius, jų veiksmus ir veiksmų savybes; veiksmai su skaičiais.

Aritmetizuoti

aritmetizùoti [↗ aritmetika], mat. uždavinių skaitinį sprendimą pritaikyti skaičiavimo mašinai.

Aritmija

aritmija [↗ a… + ↗ ritmas], širdies ritmo sutrikimas.