|
-> armatūr‖à [lot. armatura — apginklavimas]: 1. elementai, sustiprinantys betonines, medines arba kitokias statybines konstrukcijas; 2. kokio nors prietaiso, įrenginio pritvirtinimo mazgai, detalės, pvz., apšvietimo Δ, el. perdavimo linijų Δ; 3. pagalbinės detalės ir įtaisai mašinoms, aparatams stebėti, valdyti ir reguliuoti, pvz., garo katilo ~ą sudaro manometrai, termometrai, vandens lygio rodomieji stiklai, inžektoriai.
ármija [pranc. armée < lot. armo — ginkluoju]: 1. kariuomenė — valstybės ginkluotųjų pajėgų visuma, kariuomenė arba tam tikra jos dalis (veikiančioji Δ, ekspedicinė Δ); 2. sausumos kariuomenė; 3. operatyvinis kariuomenės junginys, sudarytas iš kelių korpusų arba divizijų; 4*. visuma žmonių, turinčių kokį nors bendrą požymį, pvz., bedarbių Δ.
armilà [lot. armilla — apyrankė], senovinis astronomijos instrumentas kampams dangaus sferoje matuoti.
armiuras [pranc. armure], tekst. pynimas, suteikiantis audiniui smulkaus rašto piešinį; vart. drabužių audiniams, skarelėms, rankšluosčiams, staltiesėms austi.
-> armocemeñtas [↗ arma(tūra) + ↗ cementas], statybinė medžiaga iš smulkiagrūdžio betono, tankiai armuoto plieniniais tinkleliais; vart. plonasienėms konstrukcijoms.
armùoti [lot. armare — aprūpinti prietaisais, apginkluoti], techn. vieną medžiagą sutvirtinti, sustiprinti kita patvaresne medžiaga, pvz., betoną — plieniniais strypais, siūlą apverpti arba apvyti viela, folija.
árnika, daugiametė žolė Arnica; paplitusi vidutinio klimato juostoje; kai kurios rūšys — vaistiniai augalai.
anis, laukinis Indijos buivolas Bubalus arnee; paplitęs P. Azijoje; ragai ilgi, išlenkti pjautuviškai.
anotas [lenk. ornat < lot. ornatus — papuoštas], viršutinis puošnus katalikų kunigo drabužis, dėvimas per mišias.
-> arobà [isp. arroba]: 1. Lot. Amerikos šalių masės vienetas, lygus 10—15 kg; 2. Lot. Amerikos šalių tūrio vienetas, lygus 12,6—40 litrų.
|
|
Naujausi komentarai