arpeggio [sk. arpedžo; it. arfiškas], akordo garsų skambinimas greitai paeiliui, pradedant dažniausiai nuo žemiausiojo.
|
||||
|
ars antiqua [sk. ars antikva; lot. senasis menas], vid. amžių (XII—XIII a.) polifoninės daugiabalsės muzikos kryptis; jos kūrėjai ir atlikėjai būrėsi daugiausia Paryžiaus katedroje. ars nova [lot. naujasis menas], XIV a. italų ir prancūzų pasaulietinės instrumentinės muzikos kryptis, paįvairinusi kompozicinę techniką; būdinga chromatizmas, tercinės sandaros akordai, įvairesnė ritmika. ars poetica [sk. ars poetika; lot.], poezijos menas, poetika. arsenãlas [pranc. arsenal < arab. dar assinaah — dirbtuvė]: 1. įmonė, kurioje gaminami, taisomi ir laikomi ginklai ir amunicija; ginklinė; 2*. didelis ko nors kiekis, didelė atsarga; visos turimos priemonės, sugebėjimai. arsènas [lot. arsenicum < gr. arsenikon — auripigmentas], chem. elementas As, atom. Nr. 33; trapus metalas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | arsenãtai, arseno rūgšties druskos. aršènikas [↗ arsenas], arseno trioksidas As2O3 — labai nuodingi balti milteliai arba stiklo pavidalo masė. arsenitai, arsenitinės rūgšties druskos. arsenopiritas [↗ arsenas + ↗ piritas], mineralas, geležies ir arseno sulfidas FeAsS, kartais su aukso priemaiša; svarbiausia žaliava arsenui ir jo junginiams gauti. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai