asertòrinis [lot. assertorius — teigiamas], ką nors teigiantis ar kam nors prieštaraujantis, išreiškiantis tikrumą.
|
||||
|
asèsorius [lot. assessor]: 1. sen. Romoje, vid. amžių Europoje, pvz., Žečpospolitoje, kai kuriose burž. valstybėse — teismo posėdininkas, tarėjas, valdovo teismo narys; 2. Lenkijoje — asmuo, įgijęs tam tikrą praktiką ir turintis teisę eiti teisėjo ar prokuroro pareigas. asfãlija [gr. asphaleia — saugumas], Graikijos slaptoji policija. asfáltas [gr. asphaltos — kalnų derva], bitumo ir smulkių miner. medžiagų mišinys; būna gamtinis ir dirbtinis.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Mineralogijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 0 |  Nėra komentarų | asfáltbetonis [↗ asfaltas + ↗ betonas], statybinė medžiaga — sutankintas, sukietėjęs skaldos, smėlio, miner. miltelių ir bitumo (3,5—9%) mišinys; vart. kelių, gatvių, aerodromų dangai, pramoninių pastatų grindims, hidroizoliacijai. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Mineralogijos terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 1 | Nėra komentarų | asfaltènai [↗ asfaltas], didelės molekulinės masės org. junginiai, esantys naftoje. asfaltúoti, paviršių dengti asfaltu. asfiksija [gr. asphyxia—pulso nebuvimas]: 1. sunkus kvėpavimo, kraujotakos ir nervų sistemos sutrikimas, kurį sukelia deguonies stoka arba visiškas jo nebuvimas; uždusimas; 2. bot. užtroškimas — augalų nukentėjimas dėl deguonies stokos ir anglies dioksido pertekliaus. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Botanikos terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 3 | Nėra komentarų | asidòlis [lot. acidus — rūgštus + oleum — aliejus], tamsiai rudas aliejaus konsistencijos skystis; nafteninių rūgščių mišinys; vartojamas medienai impregnuoti, dervoms tirpinti. asignãcijos [lot. assignatio— (iš)skyrimas], Rusijos popieriniai pinigai, buvę apyvartoje 1769—1849. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai