Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Asignatai

asignãtai [pranc. assignats < lot. assigno — (iš)skiriu]: 1. Prancūzijos nacionalinės asamblėjos 1789 išleistos valst. obligacijos, padengtos konfiskuotu karaliaus ir bažnyčios turtu; 2. Žečpospolitos iždo bilietai, T. Kosciuškos išleisti 1794 per sukilimą ir galioję iki jo numalšinimo.

Asignuoti

asignúoti [lot. assignare— (iš)skirti], skirti tam tikrą pinigų sumą kuriam nors tikslui.

Asilabizmas

asilabizmas [↗ a… + ↗ silabizmas], nevienodas ir nedėsningai kintantis skiemenų skaičius kalbos metroritminiuose vienetuose arba poezijos kūrinio eilutėse; būdingas aliteracinei, sintaksinei intonacinei eilėdarai, verlibrui.

Asimetrija

asimètrija [gr. asymmetria — nedarna], simetrijos nebuvimas arba jos pažeidimas.

Asimetrinis

asimètri‖nis, ~iškas [↗ asimetrija], nesimetrinis, nesimetriškas, be simetrijos.

Asimiliacija

asimiliãcija [lot. assimilatio — supanašėjimas]: 1. biol. maisto medžiagų pavertimas sudėtingesne organizmo medžiaga; su disimiliacija sudaro organizmo medžiagų apykaitą (metabolizmą); anabolizmas; 2. lingv. gretimų arba arti vienas kito esančių garsų artikuliacijos supanašėjimas; vienos fonemos skiriamasis požymis, pvz., „t” duslumas, nukeliamas j gretimą fonemą, pvz., skardųjį „b” ar „g”, dėl to ši virsta kita fonema, pvz., dusliuoju „p” ar „k”; 3. etn. etninės grupės ar tautos susiliejimas su kita, perimant pastarosios kalbą, kultūrą, papročius; 4. naujų žinių įtraukimas į turimą žinių sistemą; 5. individo įsijungimas j grupę, perėmimas jos priimtų nuostatų; 6. magmos ir ją supančių uolienų sąveika: tirpsta, lydosi uolienos, dėl to keičiasi ir magmos sudėtis.

Asimiliuoti

asimiliúoti(s) [lot. asimilare], į(si)savinti, padaryti į save panašų (supanašėti), įtraukti į save (įsijungti į ką nors).

Asimptotė

asimptòtė [gr. asymptōtos — nesutampantis], kreivės liestinės riba, atsirandanti, lietimosi taškui tolstant kreive į begalybę; tiesė, prie kurios neribotai artėja begalybėn tolstanti kreivės šaka.

Asimptotika

asimptòtika [↗ asimptotė], funkcijos kitimas ypatinguose taškuose, dažn., kai argumentas ar funkcija be galo didėja.

Asimptotinis

asimptòt‖inis, ~iškas [↗ asimptotė], mat. neribotai artėjantis.