atip‖inis, ~ iškas [↗ a… + ↗ tipinis], nukrypstantis nuo taisyklės, nuo normos, nuo tipo, nuo pavyzdžio.
|
||||
|
atireòzė [↗ a… + gr. thyreos — skydas], įgimtas skydliaukės nebuvimas. Atlántas (gr. Atlas, kilm. Atlantos), gr. mitologijos titanas; nusikaltęs dievams ir, Dzeuso įsakymu, turėjęs laikyti ant galvos ir rankų dangaus skliautą. atlántas [↗ Atlantas]: 1. anat. pirmasis kaklo slankstelis, susinėręs su kaukolės pakauškauliu ir antruoju kaklo slanksteliu; 2. vyro pavidalo vertikali atrama, laikanti perdangą.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Anatomijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 55 |  Nėra komentarų | atlantizmas, Vakarų šalyse — idėjinė ir politinė srovė, siekianti Š. Atlanto sutarties (NATO) valstybių sąjungos, kapitalizmo pozicijų stiprinimo, bendrai kovoti prieš socialistinių šalių sandraugą ir nacionalinio išsivadavimo judėjimą. atlantològija [Atlanto (vandenynas) + ↗ …logija]: 1. mokslas, tiriantis Atlanto vandenyną; 2. mokslas, tiriantis hipotetinę salą — Atlantidą. atlantozáuras [↗ Atlantas + ↗ …zauras], apie 40 m ilgio iškastinis roplys, gyvenęs mezozojinėje eroje. ãtlasas1 [pagal mitinio Libijos karaliaus Atlaso, tariamai pirmą kartą padariusio dangaus gaublį, vardą]: 1. sisteminis žemėlapių rinkinys; dažn. knygos pavidalo; 2. spec. albumas su augalų, gyvūnų, žmogaus atvaizdais, brėžiniais ir pan., pvz., zoologijos Δ, botanikos Δ, anatomijos Δ; naud. iliustravimui, mokymui. ãtlasas2 [arab. atlas — lygus], šilkinis (iš natūralaus šilko arba cheminių kompleksinių siūlų) arba pusšilkinis audinys, kurio geroji pusė dėl tam tikro (atlasinio) siūlų pynimo turi glotnų, blizgantį paviršių. atlètas [gr. atklētēs — imtynininkas]: 1. lengvosios arba sunkiosios atletikos sportininkas; 2. gražiai nuaugęs tvirtas žmogus. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai