Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Atletika

atlètika [gr. athlētikos — būdingas imtynininkams], fiziniai pratimai; sporto šakos: lengvoji Δ — bėgimas, ėjimas, šuoliai, metimai, sunkioji Δ — sunkumų kilnojimas.

Atletiškas

atlètiškas, tvirto sudėjimo, muskulingas, išsitreniravęs.

Atletizmas

atletizmas, fizinių pratimų su įv. įrankiais (štanga, svarmenimis, svarsčiais, skridininiais įrenginiais) sistema, stiprinanti žmogaus raumenis.

Atmosfera

atmosferà [gr. atmos — garai + ↗ sfera]: 1. planetos, pvz., Jupiterio, Žemės, jos palydovo, pvz., Saturno palydovo Titano, ar žvaigždės išorinės dalies dujų apvalkalas; 2. nesisteminis slėgio vienetas: normalioji, arba fizikinė, Δ (žymima atm.) lygi 101 325 Pa (paskalio), techninė Δ (at) — 98 066,5 Pa; 3*. kolektyvo, darbo, santykių aplinka, nuotaika, pvz., draugiška Δ, darbo Δ.

Ato

ato… [dan. atten—aštuoniolika], dalinio fizikos vieneto, lygaus 10-18 sisteminio vieneto, sudurtinio pavadinimo pirmoji dalis; žymima a, pvz., 1 ag (atogramas) = 10-18 g.

Atoksinis

atòksinis [↗ a… + ↗ toksinis], nenuodingas, netoksiškas.

Atolas

atòlas [angl. atoll < malaj. atol — uždaras], žema žiedo pavidalo koralų sala, kurios viduryje telkšo lagūna.

Atomas

atòmas [gr. atomos — nedalus], mažiausia chem. elemento dalelė, turinti visas jo savybes.

Atominis

atòmin‖is: 1. atomo turimas, pvz., Δ skaičius (lygus atomo branduolio protonų skaičiui); 2. susijęs su atomu, pvz., Δ spektras (vienatomių dujų ir garų spinduliavimų optiniai spektrai), ~ė masė (santykinis dydis, rodantis, kiek kartų chem. elemento masė didesnė už standartinį atom. masės vienetą); 3. panaudojantis atomo branduolio energiją, pvz., ~ė elektrinė.

Atomistika

atomistika [↗ atomas], filosofinė ir gamtamokslinė pasaulio diskretinės sandaros teorija, aiškinanti, kad visi daiktai susideda iš paprasčiausių, neskaidžių dalelių ir gali būti paaiškinti kaip jų judėjimo, jungimosi, išsiskyrimo padarinys.