atrèmija [gr. atremia — nejudrumas], nervų sistemos ir psichikos sutrikimas — negalėjimas stovėti, sėdėti ir vaikščioti.
|
||||
|
atrèpsija [↗ a… + gr. threpsis — maitinimas]: 1. sunki mitybos sutrikimo forma, dažniausiai pasitaikanti dirbtinai maitinamiems kūdikiams; 2. organizmo atsparumas navikinių ląstelių augimui. atrèzija [↗ a… + gr. tresis — anga], vamzdinio organo spindžio arba natūralios angos nebuvimas (vystymosi anomalija) arba užakimas, pvz., dėl traumos. atribùcija [lot. attributio — priskyrimas], mokslo ir meno kūrinių autentiškumo, jų autorių, sukūrimo vietos ir laiko nustatymas. atribùtas [lot. attributum — tai, kas skirta, duota]: 1. filos. esminė, būtina objekto savybė, be kurios objektas neegzistuoja; Aristoteliui — akcidencijos priešybė; 2. esminis arba specifinis daikto, reiškinio požymis arba ženklas; 3. lingv. pažyminys.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Filosofijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | atribùtinis, pažyminio, pažymininis, vartojamas kaip pažyminys — ↗ atributas (3). atrichija [↗ a…+ gr. thrix (kilm. trichos) — plaukas], visiškas plikimas; dažn. įgimtas. ãtriumas [lot. atrium]: 1. svarbiausioji sen. romėnų gyv. namo patalpa su viršutiniu apšvietimu; 2. sen. krikščionių bažnyčios kiemas su šuliniu ir kolonada. atròfija [gr. atrophia — nuvytimas]: 1. žmogaus arba gyvūnų ląstelių, audinių arba organų sumažėjimas arba visiškas išnykimas; 2*. kurio nors jausmo, savybės nusilpimas, jų netekimas. atrofúotis [atrophein — vysti], pasidaryti mažesniam, išnykti. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai