alas [< tiurkų k.]: 1. turkmėnų, karakalpakų, kazachų, t. p. kai kurių Š. Kaukazo tautų kaimo tipo gyvenvietė; 2. Turkmėnijos TSR, Uzbekijos TSR, Kazachijos TSR mažiausias adm. terit. vienetas.
|
||||
alas [< tiurkų k.]: 1. turkmėnų, karakalpakų, kazachų, t. p. kai kurių Š. Kaukazo tautų kaimo tipo gyvenvietė; 2. Turkmėnijos TSR, Uzbekijos TSR, Kazachijos TSR mažiausias adm. terit. vienetas. áura [gr. aura — vėjelio dvelktelėjimas], simptomai, pranašaujantys priepuolį, pvz., epilepsinė Δ, isterinė Δ. auraminas [lot. aur(um) — auksas + ↗ aminai], geltoni org. dažai, kuriais dažomas medis, popierius, oda; gydo žaizdas. aureòlė [pranc. auréole < lot. aureolus — paauksuotas]: 1. spindesys aplinkui dailės kūrinyje vaizduojamo šventojo galvą; 2. spindesys apie įkaitusį daiktą ar liepsną; 3*. šlovė, garbė, gaubianti kokį nors asmenį. aureomicinas [lot. aureus — auksinis + gr. mykēs (kilm. mykētos) — grybas], antibiotikas C22H23O8N2 Cl, kurį gamina laibagrybis Streptomyces aureofaciens; auksaspalviai, tirpstantys vandenyje kristalai; chlortetraciklinas, biomicinas. aurigà [lot.], sen. Romoje — vežėjas, vežimų lenktynių dalyvis. aurikula [lot. auricula (infima) — ausies spenelis], ausytoji raktažolė — dekoratyvinis augalas Primula auricula. auripigmeñtas [lot. aurum — auksas + pigmentum — dažai], geltonos spalvos mineralas, arseno sulfidas As2S3. Aurorà, romėnų aušros deivė; atitinka gr. deivę Eos. aurorà [↗ Aurora], poezijoje — aušra. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai