avanlòžė [avant + ↗ ložė], ložės prieangis žiūrovų viršutiniams drabužiams ir kt. daiktams pasidėti (ypač XVIII—XIX a. teatruose).
|
||||
avanlòžė [avant + ↗ ložė], ložės prieangis žiūrovų viršutiniams drabužiams ir kt. daiktams pasidėti (ypač XVIII—XIX a. teatruose). avanpòrtas [pranc. avant-port]: 1. prieuostis — nuo bangavimo apsaugota uosto akvatorijos dalis; 2. nuo bangavimo apsaugota tvenkinio dalis ties įplaukimu į šliuzus. avanpòstas [pranc. avant-poste], arčiausiai priešo esantis postas, saugantis kariuomenę nuo netikėto puolimo. avansãlė [avant + pranc. salle — salė], priesalis, patalpa prieš salę. avánsas [pranc. avance]: 1. pinigų suma ar kita turtinė vertybė, duodama vieno sutarties dalyvio kitam būsimojo mokėjimo sąskaita; 2*. išankstinis pasitikėjimas, paskatinimas. avanscenà [pranc. avant-scène], scenos dalis, esanti prieš uždangą; priešscenis. avansúoti [↗ avansas], duoti avanso, aprūpinti avansu. avantãžas [pranc. avantage], psn. nauda, palanki padėtis. avantitulas [pranc. avant—priekis, priešakinė dalis + ↗ titulas], psn. prieštitulinis knygos puslapis, ypač paplitęs XIX a. leidiniuose. avantiūrà [pranc. aventure]: 1. nuotykis, rizikingas žygis; 2. doros atžvilgiu įtartinas sumanymas; 3. dalykas, darbas, žygis, pradėtas ne pagal realias jėgas ir sąlygas, todėl pasmerktas nepasisekti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai