adiabãtė, kreivė, vaizduojanti adiabatinį reiškinį.
|
||||
|
adiabãtinis [gr. adiabatos — nepereinamas], vykstantis be šilumos mainų su aplinka. adiãfora [gr. adiaphora — neutralūs dalykai], tai, kas morališkai yra neutralu (nei gera, nei bloga). adicin ‖is [lot. additio — pridėjimas], susijęs su sudėtimi, pvz., ~ė skaičių teorija (tiria natūrinių skaičių užrašymą tam tikro pavidalo dėmenų sumomis). adinãmija [gr. adynamia], bejėgystė — viso organizmo arba kurio nors organo nusilpimas. adipòzė [lot. adeps (kilm. adipis) — riebalai, taukai], med. nutukimas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 12 |  Nėra komentarų | adipsija [↗ a… + gr. dipsa — troškulys], med.: 1. troškulio nebuvimas; 2. liguistas vengimas gerti. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Medicininiai terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 1 | Nėra komentarų | Aditė, sen. indų deivė, įkūnijusi visatą; dievų motina. aditỹvinis ↗ adityvus. adityvùs [lot. additivus — pridėtinis, gaunamas sudėties būdu]: 1. paremtas sudėtimi, susijęs su sudėtimi, pridėjimu; 2. atspindintis sumos (visumos) ir dėmenų (dalių) santykius; remiamas, paaiškinamas tais santykiais. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai