adùkcija [lot. adductio — pritraukimas], anat. galūnės pritraukimas prie kūno vidurinės plokštumos.
|
||||
adùkcija [lot. adductio — pritraukimas], anat. galūnės pritraukimas prie kūno vidurinės plokštumos. adùktas, chem. junginys, kuris susidaro, laisvai susijungus dviem molekulėms, ir lengvai skyla į tas pačias molekules. adùktorius [lot. adductor — pritraukėjas], anat. pritraukiamasis raumuo. advaliòrinis [lot. ad valorem — pagal vertę], nustatomas pagal prekės kainą, pvz., Δ muitas. advèkcija [lot. advectio — atgabenimas], meteor. oro masių pernaša horizontalia kryptimi. adveñtas [lot. adventus — atėjimas], pagal katalikų liturginį kalendorių — keturios paskutinės savaitės prieš Kalėdas. adventicija [lot. adventicia — išorinė], išorinis dangalas, vienas iš 3 dangalų, kurie sudaro vamzdinių organų, kraujagyslių ir limfagyslių sieną; išorinė. adventistai [↗ adventas], protestantų sekta, pranašaujanti greitą antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą į žemę; atsirado 1871 JAV. adventỹvinis [lot. adventicius — atėjęs iš kitur, svetimas], kilęs iš kitur, atsiradęs ne čia; pridėtinis, atsiradęs vėliau, pvz., Δ augalas — žmogaus ar gyvūnų atneštas (perkeltas) iš kt. kraštų, išskyrus introdukuotus; Δ organas — pridėtinis augalo organas, išaugęs neįprastoje vietoje (šaknys ant stiebo). adverbiãlinis [lot. adverbialis], prieveiksminis, turintis prieveiksmio savybių arba jo reikšmę. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai