aerenchimà [aēr + gr. enchyma — audinys], purus augalų audinys, kurio ląstelės plonasienės, tarpuląsčiai dideli, prisipildę oro; būdinga vandens ir pelkių augalams.
|
||||
|
aero… [gr. aēr — oras], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su oru, dujomis, aviacija. aeròbai [↗ aero… + gr. bios — gyvybė], organizmai, gyvenantys tik laisvo deguonies turinčioje aplinkoje. aeròbika [angl. aerobic], labai intensyvios mankštos, atliekamos pagal estradinės muzikos taktą, kompleksas; paplito JAV, V. Europoje XX a. 8—9 dešimtmetyje (daugiausia kultivuojamas moterų). aeròbinis [↗ aerobai], reikalaujantis deguonies gyvybei palaikyti, pvz., Δ organizmas (aerobas). aerobiòntai [↗ aero… + ↗ biontas] ↗ aerobai. aerobiòzė [↗ aero… + ↗ …biozė], gyvavimas tik tada, kai yra laisvo deguonies. aerobùsas [↗ aero + ↗ (auto)busas], didelis (kelių šimtų vietų) keleivinis lėktuvas. aerodinãmika [↗ aero + ↗ dinamika], mokslas, tiriantis oro (dujų) judėjimą ir jėgas, veikiančias dujose judančius kietus kūnus. aerodinãmin‖is [↗ aerodinamika]: 1. aptakus, aptakios formos, pvz., Δ kūnas; 2. sukeltas dujų poveikio; pvz., ~ė jėga (jėga, kuria dujos veikia jose judančio kieto kūno paviršiaus elementą); 3. susijęs su aerodinamikos tyrimais, jos dėsnių veikimu, panaudojimu. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 7 | 
Naujausi komentarai