aeromechãnika [↗ aero… + ↗ mechanika], mokslas apie dujų ir jose esančių kūnų pusiausvyrą ir judėjimą.
|
||||
aeromechãnika [↗ aero… + ↗ mechanika], mokslas apie dujų ir jose esančių kūnų pusiausvyrą ir judėjimą. aeromètras [↗ aero… + ↗ …metras], prietaisas dujų masei ir tankiui matuoti. aeromobilis [↗ aero… + lot. mobilis — judamas], propelerio varomas automobilis. aerònas2 [gr. aēr — oras], vaistas, slopinantis vėmimą; vart. jūrų ir skridimo ligos profilaktikai. aerònas1 [gr. aēr — oras], stiprus lengvas aliuminio lydinys su variu, siliciu, kartais ir su ličio priemaiša; vart. lėktuvams, dirižabliams gaminti. aeronáutas [↗ aero… + gr. nautēs — jūreivis], oreivis; žmogus, skraidantis aerostatais. aeronáutika [↗ aero… + gr. nautikē — laivyba], žmonių skraidymas atmosferoje; aviacija, oreivystė. aeronavigãcija [↗ aero… + ↗ navigacija], skraidymo aparatų valdymo mokslas, priemonės ir veiksmai; orientavimasis, kelio radimas skrendant. aeronòmija [↗ aero… + gr. nomos — dėsnis], mokslas apie aukštųjų atmosferos sluoksnių (mezosferos ir egzosferos) fiz. ir chem. procesus. aeroplãnas [pranc. aéroplane < ↗ aero… + planer — sklandyti], pasenęs lėktuvo pavadinimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai