Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Afrikansas

afrikánsas [ol. afrikaans], būrų kalba — viena iš Pietų Afrikos Respublikos valst. kalbų, susidariusi olandų k. pagrindu.

Afrikata

afrikat‖à [lot. affricata — pritrinta], priebalsis, susidedantis iš glaudžiai sutapusių sprogstamojo (uždarumos) ir pučiamojo (ankštumos) elementų, pvz., liet. kalbos liežuvio priešakinės ~ os c, č, dz, dž, vok. kalbos lūpinė Δ pf.

Afroditė

Afroditė (gr. Aphroditē), sen. graikų grožio ir meilės deivė; ją atitinka romėnų Venera; idealaus moters grožio sinonimas.

Afrontas

afròntas [pranc. affront — viešas įžeidimas, užgaulė, nuoskauda], įžeidimas, akibrokštas.

Afrontuoti

afrontúoti [↗ afrontas], įžeisti, išsišokti, padaryti akibrokštą, nemalonumą, griežtai atsikirsti.

Afta

aftà [gr. aphthai (dgs.)], opelė burnos, kartais makšties gleivinėje.

Aga

agà2, rupūžė Bufo marinus; paplitusi P. ir Centr. Amerikoje, Australijoje.

Aga

agà1 [turkų k. ponas]: 1. sultonų Turkijos karo vadų, janyčarų vado, rūmų tarnų viršininko titulas; nuo 1826 (likvidavus janyčarus) turkų kariuomenės jaunesnysis ar vidurinis karininkas; 2. dab. Turkijoje — kreipimosi į pasiturinčius žemvaldžius žodis, kartais vardo sudėtinė dalis.

Agalaktija

agalãktija [↗ a… + gr. gala (kilm. galaktos) — pienas], bepienystė—pieno nebuvimas (gimdyvėms).

Agamija

agãmija [gr. agamia — nesituokimas], biol. belytiškumas, lyties organų neturėjimas.