|
-> aglomerãcija [lot. agglomero — prijungiu, sukaupiu], kaupimasis, supuolimas, sukibimas, sukepimas: 1. biol. skystyje skendinčių mikroorganizmų susikaupimas į krūveles; 2. met. sukepimas — terminis procesas, per kurį smulkios medžiagos (rūda, jos koncentratai, atliekos) sukepinamos į didelius luitus, kad būtų patogiau apdirbti; 3. grupė susijungusių gyvenviečių (ppr. prie didžiųjų miestų), turinčių glaudžius ūkio, darbo, kultūros ir buities ryšius.
aglomerãtas: 1. met. smulkios rūdos, koncentratų, atliekų luitas, gautas ↗ aglomeracijos (2) būdu; 2. geol. uolienų ir mineralų neapzulintų nuolaužų biri sankaupa.
agloporitas, dirbtinė, poringa biri termoizoliacinė medžiaga iš sukepinto molio ir akmens anglių mišinio; vart. lengvajam betonui gaminti ir termoizoliacijai.
aglòsija [↗ a… + gr. glōssa— liežuvis], beliežuvystė — įgimtas liežuvio nebuvimas.
-> agnãtai2 [↗ a… + gr. gnathos — žandikaulis], bežandžiai — seniausieji iškastiniai stuburiniai gyvūnai Agnatha, iš kurių dabar gyvena tik nėgės ir miksinos; neturi tikrųjų žandų.
agnãtai1 [lot. agnatus — giminaitis iš tėvo pusės]: 1. romėnų teisėje — visi tėvo valdžioje esantys laisvi žmonės (ne vergai), kilę iš vieno protėvio arba patekę į šeimą įsūnijimu ar santuoka; 2. germanų teisėje — vyro linijos kraujo giminaičiai vyrai.
Ãgnis, sen. indų ugnies dievas, žmonių draugas ir globėjas.
agnosticizmas [gr. agnōstos — nepažinus], pažinimo teorijos kryptis, neigianti galimybę pažinti objektyvią tikrovę.
agnòstikas, agnosticizmo šalininkas.
-> agnòzija [↗ a… + gr. gnōsis — pažinimas], daiktų ir reiškinių atpažinimo sutrikimas, dažn. dėl galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievės pažeidimo.
|
|
Naujausi komentarai