A | Terminai.lt

Akcentuacija

akcentuãcija [↗ akcentas]: 1. kurios nors kalbos kirčių sistema; 2. kirčių žymėjimas; 3. balso pakėlimas, tariant žodį arba frazę.

Akcentuoti

akcentúoti [↗ akcentas]: 1. ryškiai, kirčiuojamai, pabrėžiamai tarti; 2*. kalboje ar parašytame tekste pabrėžti, išskirti svarbiausią mintį, žodį.

Akceptantas

akceptántas [↗ akceptas], asmuo, įsipareigojęs apmokėti pateiktą sąskaitą ar vekselį.

akcèptas [lot. acceptus — prisiimtas]: 1. sutikimas su kitos pusės pasiūlymu sudaryti sutartį; 2. įrašas sąskaitoje, vekselyje, liudijantis, kad padaręs įrašą asmuo sutinka dokumentą apmokėti laiku; 3. atsiskaitymo negrynaisiais forma, vartojama TSRS ir kitose socialistinėse šalyse.

Akceptorius

akcèptorius [lot. acceptor — priėmėjas]: 1. fiz. puslaidininkio kristalinės gardelės defektas, pvz., savasis atomas tarpmazgyje arba priemaiša, galintis prisijungti elektroną iš valentinės juostos ar donoro; 2. chem. dalelė, prisijungianti elektronus, protonus, molekules, jonus ar laisvuosius radikalus.

Akceptuoti

akceptúoti [lot. accipere — priimti, sutikti]: 1. priimti sąskaitą, vekselį apmokėjimui; 2. pritarti, sutikti.

Akcesas

akcèsas [lot. accesio — prisiartinimas, prisidėjimas], prisijungimas prie kitų sudarytos daugiašalės sutarties.

Akcesinis

akcèsin‖is [↗ akcesas], susijęs su prisidėjimu prie ko nors, pvz., ~ė sutartis (ja valstybė prisideda prie anksčiau kt. valstybių sudarytos sutarties).

Akcesorinis

akcesòrinis [< lot.], papildomas, pridėtinis, antrinis, šalutinis, ne toks svarbus.

Akcidencija

akcideñcija [lot. accidentia — atsitiktinumas]: 1. laikina, kintanti, neesminė daikto savybė; 2. nedideli spaustuvės darbai: blankai, skelbimai.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z