A | Terminai.lt

Aklimatizuoti

aklimatizùoti(s) [↗ aklimatizacija], pri(si)taikyti, priprasti (pripratinti) prie naujų, neįprastų (daugiausia klimato) sąlygų.

Akmė

аkme [gr. akmē — viršūnė]: 1. žmogaus gyvenimo metas (apie 40 m.), sen. graikų laikytas jo visiško protinio subrendimo momentu; 2. ligos (karščiavimo) viršūnė.

akmeizmas [↗ akmė], XX a. 2 dešimtmečio rusų poezijos srovė, kuriai būdinga opozicija simbolizmui, misticizmui, materialiojo pasaulio daiktų, natūralių jausmų poetizacija, eilėraščių formos to¬bulinimo, estetizavimo tendencijos.

Akmigranas

akmigrãnas, plokštelių pavidalo garsą sugerianti medžiaga iš mineralinės vatos granulių arba kuokštelių, kurie sutvirtinami antibiotinių priedų turinčiu krakmolu.

Akminitas

akminitas ↗ akmigranas.

Aknė

ãknė, spuogai, iškylantys dėl odos riebalų liaukų ir plaukų maišelių uždegimo.

Akoladė

akolãdė [pranc. accolade — apkabinimas, pabučiavimas]: 1. ist. priėmimo į riterių ordiną ceremonija; 2. dviejų ar daugiau penklinių jungimo skliaustas (apkaba); Δ būna figūrinė { ir tiesioji [.

Akomodacija

akomodãcija [lot. accomodatio — pritaikymas, prisitaikymas]: 1. fiziologijoje, optikoje — akies gebėjimas, keičiant optinės sistemos laužiamąją gebą, aiškiai matyti įvairiai nutolusius daiktus; 2. neurofiziologijoje — nervų arba receptorių prisitaikymas prie lėtai stiprėjančio dirgiklio, pvz., nejuntamas lėtai šylančio daikto temperatūros pakitimas; 3. gretimų garsų (balsio ir priebalsio) dalinė asimiliacija.

Akomoduoti

akomodúoti(s) [↗ akomodacija], pri(si)taikyti, pri(si) derinti, adaptuoti (s).

Akompanimentas

akompanimeñtas [pranc. accompagnement — lydėjimas], muz. kūrinio dalis, skirta pritarti pagr. balsui (solistui, ansambliui); akompanuojama dažn. fortepijonu (pianinu), kai kada kt. muz. instrumentais, jų ansambliais.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z