Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Akompanuoti

akompanúoti [pranc. accompagner — lydėti, pritarti], pritarti solistui (dainininkui, instrumentininkui) instrumentu (dažn. fortepijonu).

Akordas

akòrdas1 [it. accordo — sąskambis]: 1. kelių (mažiausiai 3) tam tikro intervalinio santykio muz. garsų sąskambis; 2. muz. instrumento (smuiko, kanklių) stygų komplektas.

Akordas

akòrdas2 [pranc. accord — sutartis], užmokestis pagal susitarimą už visą tam tikro darbo atlikimą.

Akordeonas

akordeònas [pranc. accordéon], dumplinis armonikos tipo muz. instrumentas; klaviatūra kaip fortepijono; sukonstruotas 1850 Vienoje.

Akordika

akòrdika [↗ akordas1]: 1. akordų visuma; 2. harmonijos dalis — mokslas apie akordus, jų sandarą, tipus, jungimo būdus.

Akordinis

akòrdinis [↗ akordas2], mokamas už visą pagal susitarimą padarytą darbą, pvz., Δ užmokestis.

Akorija

akòrija [↗ a… + gr. koros — sotumas], med. besotystė — sotumo nejutimas pavalgius.

Akranija

akrãnija [↗ a… + gr. kranion — kaukolė]: 1. apsigimimas, kitaip ↗ acefalija; 2. bekaukolystė — įgimtas kaukolės skliauto nebuvimas.

Akras

ãkras [angl. acre], nesisteminis žemės ploto vienetas; D. Britanijoje ir JAV lygus 4046,86 m2.

Akratoforas

akratofòras [gr. akratophoros — indas švariam vynui], aparatas putojančiam vynui (šampanui) rauginti — didelis plieninis iš vidaus emaliuotas rezervuaras su dvigubomis sienelėmis, tarp kurių cirkuliuoja aušinantis skystis rūgimui reguliuoti.