albuminùrija [↗ albuminai + gr. uron — šlapimas], albuminų išsiskyrimas su šlapimu, kitaip ↗ proteinurija.
|
||||
albuminùrija [↗ albuminai + gr. uron — šlapimas], albuminų išsiskyrimas su šlapimu, kitaip ↗ proteinurija. alchèmija [lot. alchemia], medžiagų kitimo tyrimai, kuriais iki XVI a. buvo mėginta paprastus metalus paversti tauriaisiais (auksu, sidabru), pasinaudojant gamtoje nesančia medžiaga — „filosofiniu akmeniu”. alchèmikas, žmogus, užsiimantis alchemija. aldehidai, org. junginiai, turintys molekulėje aldehidinę grupę (karbonilinė grupė C=0, susijungusi su vandeniliu). aldinas [pagal Venecijos spaustuvininko Aldo Manucijaus (lot. Aldus Manutius; 1449—1519) vardą], apvalių kontūrų pusjuodis šriftas. aldolãzė, liazių grupės fermentas, katalizuojantis anglies atomų jungimąsi ir skaidantis jų jungtis. aldosterònas, antinksčių žievės gaminamas steroidinis hormonas. aldòzės, monosacharidai su laisva aldehidine grupe, pvz., gliukozė. aleatòrika [lot. aleatorius — susijęs su lošimu kauleliais], muzikos kūrimo ir atlikimo būdas: kompozitorius nurodo tik kai kuriuos muz. kūrinio elementus; kūrinio faktūrą, kai kada ir struktūrą galutinai baigia atlikėjai. aleatorinis [lot. aleator — lošėjas], rizikingas, pvz., Δ sandėris. alebárda [pranc. hallebarde], senovinis kertamasis ir duriamasis ginklas su ašmenimis ir ietigaliu ant medinio koto. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai