Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Albuminurija

albuminùrija [↗ albuminai + gr. uron — šlapimas], albuminų išsiskyrimas su šlapimu, kitaip ↗ proteinurija.

Alchemija

alchèmija [lot. alchemia], medžiagų kitimo tyrimai, kuriais iki XVI a. buvo mėginta paprastus metalus paversti tauriaisiais (auksu, sidabru), pasinaudojant gamtoje nesančia medžiaga — „filosofiniu akmeniu”.

Alchemikas

alchèmikas, žmogus, užsiimantis alchemija.

Aldehidai

aldehidai, org. junginiai, turintys molekulėje aldehidinę grupę (karbonilinė grupė C=0, susijungusi su vandeniliu).

Aldinas

aldinas [pagal Venecijos spaustuvininko Aldo Manucijaus (lot. Aldus Manutius; 1449—1519) vardą], apvalių kontūrų pusjuodis šriftas.

Aldolazė

aldolãzė, liazių grupės fermentas, katalizuojantis anglies atomų jungimąsi ir skaidantis jų jungtis. aldosterònas, antinksčių žievės gaminamas steroidinis hormonas.

Aldozės

aldòzės, monosacharidai su laisva aldehidine grupe, pvz., gliukozė.

Aleatorika

aleatòrika [lot. aleatorius — susijęs su lošimu kauleliais], muzikos kūrimo ir atlikimo būdas: kompozitorius nurodo tik kai kuriuos muz. kūrinio elementus; kūrinio faktūrą, kai kada ir struktūrą galutinai baigia atlikėjai.

Aleatorinis

aleatorinis [lot. aleator — lošėjas], rizikingas, pvz., Δ sandėris.

Alebarda

alebárda [pranc. hallebarde], senovinis kertamasis ir duriamasis ginklas su ašmenimis ir ietigaliu ant medinio koto.