A | Terminai.lt

Alebardininkas

alebárdininkas, sen. karys, ginkluotas alebarda.

Alebastras

alebãstras [gr. alabastros], statybinis gipsas — greitai kietėjanti gipsinė rišamoji medžiaga iš sumalto ir 120—180 °C temperatūroje išdegto gamtinio gipso.

Alefas

ãlefas [semit. alef — jautis]: 1. pirmoji finikiečių abėcėlės raidė; 2. (pagal hebrajų abėcėlės pirmą raidę X) begalinių visiškai sutvarkytų aibių kardinalusis skaičius.

alegòrija [gr. allegoria—kitoks nusakymas]: 1. lit. netiesioginės, paslėptos reikšmės vaizdas, pasakojimas (dažnai konkretybėmis reiškiamos abstrakčios sąvokos, mintys); 2. dailėje — abstrakti sąvoka, išreikšta konkrečiu vaizdu, pvz., teisingumą vaizduoja moteris užrištomis akimis ir su svarstyklėmis rankose, taiką — moteris ar kūdikis su balandžiu.

Alegorinis

alegòr‖inis, ~iškas, sudarantis alegoriją, alegorijos pobūdžio, turintis netiesioginę, paslėptą reikšmę.

Alegorizuoti

alegorizúoti, vartoti alegorijas, reikšti ką vaizdais, turinčiais paslėptą, perkeltinę reikšmę.

Alegri

alègri [it. allegri— (būkite) linksmi; tai būdavo rašoma tuščiame loterijos biliete], loterija, kurioje lošiama tuoj pat, nusipirkus bilietą.

Aleksandridai

aleksandridai, vid. amžių fantastiniai pasakojimai, pagrįsti Aleksandro Makedoniečio žygių motyvais.

Aleksandrinas

aleksandrinas [pranc. alexandrin], 12 arba 13 skiemenų poezijos eilutė su cezūra po šešto arba septinto skiemens (metriniai kirčiai šeštajame ir dvyliktajame skiemenyje); pirmąkart pavartota XII a. pranc. poemoje apie Aleksandrą Makedonietį; labiausiai paplito pranc. poezijoje.

Aleksandritas

aleksandritas [pagal Rusijos caro Aleksandro II vardą], mineralas, chrizoberilo atmaina; I klasės brangakmenis; saulės šviesoje smaragdo žalumo, dirbtinėje šviesoje — raudonas su violetiniu atspalviu.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z