alèksija [↗ a… + gr. lexis — žodis], sugebėjimo skaityti ar suprasti skaitomus žodžius sutrikimas.
|
||||
|
alèliai [gr. allēlōn— vienas kitą, savitarpiškai], aleliniai genai — skirtingos to paties geno formos, lemiančios alternatyvias to paties požymio išraiškas. aleliùja [hebr. hallelu-Jah — šlovinkite Jahvę]: 1. garbinamasis sušukimas, dievo liaupsinimas per krikščionių ir judėjų pamaldas; 2*. kam nors giedoti Δ — perdėtai aukštinti, liaupsinti, meilikauti. alelizmas, alternatyvių organizmo požymių poriškumas; kiekvieno požymio priešingą išraišką lemia skirtingos to paties geno formos — aleliai. alelomòrfai [↗ aleliai + ↗ …morfas], genai, kitaip ↗ aleliai. alelomorfizmas [↗ alelomorfai] ↗ alelizmas. alelopãtija [gr. allelon — savitarpiškai + pathos — poveikis, kentėjimas], vienų augalų poveikis kitiems, kurį daro jų išskiriamos medžiagos. alelotròpija [allēlo + gr. tropē — pasikeitimas], dinaminė izomerija — chem. junginio gebėjimas pereiti iš vienos formos į kitą.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | alemánda [pranc. allemande — vokiška], pramoginis šokis; lėto tempo, šokama poromis ratu. alergènas [↗ alergija + ↗ …genas]: 1. medžiaga, sukelianti alerginę organizmo reakciją; 2. preparatas alerginėms ligoms diagnozuoti ir gydyti. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai