Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Aliatyvas

aliatỹvas [lot. allatus — atneštas], pašalio einamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas artėja prie to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., eiti žmoniump, važiavo daktarop; dab. liet. kalboje Δ išnykęs, pasitaiko tik suprieveiksmėjusių jo formų, pvz., galop, rudeniop.

Alibi

ãlibi [lot. kur nors kitur], aplinkybė, įrodanti, kad kaltinamasis negalėjo padaryti nusikaltimo, nes jo metu buvo kitur.

Alidadė

alidãdė [arab. al‘idad — skaičius], astr. ir geod. prietaisų kampų atskaitos liniuotė su vernjerais ar mikroskopais galuose; sukasi apie ašį, einančią per limbo centrą.

Alienacija

alienãcija [lot. alienus — svetimas], susvetimėjimas.

Alifatinis

alifãtinis [gr. aleiphar (kilm. aleiphatos) — riebalai] ↗ aciklinis.

Aligatorius

aligãtorius [angl. alligator < isp. el lagarto — driežas], krokodilas Alligator; paplitęs Š. Amerikos p. r. dalyje ir P. r. Azijoje; gyvena upėse, ežeruose, pelkėse.

Aligninas

aligninas [↗ ligninas] ↗ ligninas (2).

Alikvotas

alikvòtas [lot. aliąuot — keletas] ↗ obertonas.

Alimentacija

aliment‖ãcija [↗ alimentai]: 1. sen. Romos valst. pašalpų neturtingųjų vaikams ir našlaičiams sistema; 2. prievolė mokėti, teikti alimentus.

Alimentai

alimeñtai [lot. alimentum — maistas, išlaikymas], išlaikymo lėšos, kurias pagal įstatymą vieni asmenys dėl jų santuokos ar šeimos santykių privalo teikti paramos reikalingiems kitiems asmenims.