alimentãrinis [lot. alimentarius] ↗ alimentinis (2).
|
||||
alimentãrinis [lot. alimentarius] ↗ alimentinis (2). alimeñtin‖is: 1. susijęs su alimentais; 2. susijęs su maistu, mityba, pvz., ~ ė distrofija, ~ ė aleukija. alitas [vok. Alit], cemento klinkerio mineralas — trikalcio silikatas 3CaO•SiO. aliterãcija [lot. ad — prie, link + littera — raidė], vienodo skambesio priebalsių (ppr. žodžių pradžios) kartojimasis poezijos kūrinio eilutėje, frazėje, strofoje, pvz.: „rymo ramunėlė rudenio arimuos”.— S. Nėris. alitúoti [vok. alitieren], techn. įsotinti plieninių ir ketinių gaminių paviršiaus sluoksnį aliuminiu, kad tie gaminiai būtų atsparesni kaitrai. aliumèlis, nikelio lydinys su aliuminiu (1,8—2,5%), manganu (1,8—2,2%), siliciu (0,85—2%), kobaltu (0,6—1%); sunkiai lydosi; vart. kompensacinėms varžoms, chromelio-aliumelio termoporų katodams. aliuminãtas, aliuminio rūgšties druska. aliuminis [lot. alumen (kilm. aluminis) — alūnas], chem. elementas Al, atom. Nr. 13; lengvas sidabro baltumo metalas. aliuminotèrmija [↗ aliuminis + gr. thermē — šiluma], kai kurių metalų (mangano, chromo, vanadžio) gavimo būdas — jų oksidų redukavimas aliuminiu. aliuminòzė, profesinė lėtinė plaučių liga, kuri prasideda, susikaupus plaučiuose aliuminio dulkėms. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai