Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Alogamija

alogãmija [allos + ↗ …gamija], augalų ir gyvūnų kryžminis ap (si) vaisinimas, pvz., augalo žiedo ap(si) dulkinimas kito žiedo žiedadulkėmis.

Alogeninis

alogèninis [allos+ ↗ …geninis] ↗ alotigeninis.

Aloginis

alòg‖inis, ~ iškas [↗ a… + ↗ loginis], prieštaraujantis logikai, nesuderinamas su ja, nelogiškas.

Alogizmas

alogizmas [↗ a… + gr. logismos — protas]: 1. nelogiškumas, logikos reikalavimų nepaisymas; 2. filos. pažiūra, neigianti galimybę adekvačiai pažinti tikrovę, remiantis logika ir diskursyviniu mąstymu; 3. literatūroje, teatre, cirke — logikos ryšių pažeidimas, sudarantis netikėtumo, komizmo įspūdį.

Alomorfas

alomòrfas [allos + ↗ morfas], morfemos variantas, pvz., liet. priesagos -el- ir -ėl- žodžiuose „vaikelis” ir „katinėlis”.

Alomorfozė

alomorfòzė [allos + gr. morphōsis — pavidalas, išvaizda] ↗ idioadaptacija.

Alonimas

alonimas [allos + gr. onyma — vardas], kieno nors tikras vardas, kito asmens panaudotas kaip slapyvardis.

Alonžas

alònžas [pranc. allonge — priedas]: 1. chem. kūginis vamzdis, kuriuo distiliuojamasis skystis iš šaldytuvo nuteka į rinktuvą; 2. techn. įtaisas nesusikondensavusiems metalų garams (ypač cinko ir kadmio) surinkti; 3. vekselio pridėtinis lapas perdavimo įrašams, jeigu jie nebeišsitenka vekselyje; 4. didžiausias atstumas, iš kurio boksininkas gali suduoti smūgį.

Alopatija

alopãtija [allos + gr. pathos — liga], įprastinis gydymas (veikiant organizmą kitaip negu liga).

Alopecija

alopècija [gr. alōpekia < alōpēx (kilm. alōpekos) — lapė], plaukų slinkimas; plikimas.