Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Alteracija

alterãcija [lot. alteratio — pak(e)itimas]: 1. garso paaukštinimas arba pažeminimas pustoniu arba tonu; 2. med. ląstelių, audinių ir organų struktūros pakitimas, dėl kurio sutrinka jų gyvybinė veikla. altera pars [lot.], antroji (priešingoji) šalis, pvz., ginčo.

Alternacija

alternãcija [lot. alternatio — kaitaliojimas], dėsninga garsų kaita morfemoje, pvz., liet. marti — marčios, rusų писать — пишу, lenk. chodzić — chadzać.

Alternantera

alternanterà, vienmetė ir daugiametė žolė Alternanthera; paplitusi karšto klimato srityse; kai kurios rūšys — dekoratyviniai, vaistiniai, arbatos plantacijų apsauginiai augalai.

Alternariozė

alternariòzė, Alternaria genties grybų sukeliama daržovių ir vaismedžių liga, pasireiškianti sausomis nekrozinėmis dėmėmis įvairiose augalo dalyse.

Alternatorius

alternãtas [pranc. alternat < lot. alternus — kaitaliojąsis], taisyklė, nustatanti tarptautinę sutartį pasirašančių šalių pavadinimų, atstovų parašų, antspaudų ir teksto išdėstymo tvarką.

Alternatyva

alternatyvà [pranc. alternative < lot. alterno — kaitalioju]: 1. būtinumas pasirinkti vieną iš dviejų galimybių; 2. log. disjunkcijos narys.

Alternatyvus

alternatỹvinis ↗ alternatyvus.

Alternatyvus

alternatyvùs [pranc. alternatif — pakaitinis, kaitaliojąsis], leidžiantis vieną iš dviejų galimybių. alternãtorius [lot. alterno — kaitalioju], el. mašina, kuri gamina kintamąją srovę; kintamosios srovės el. generatorius.

Althornas

althòrnas [lot. altus — aukštas + vok. Horn — ragas], pučiamasis muz. instrumentas, kitaip ↗ altas (3).

Altigrafas

altigrãfas [lot. altum (kilm. alti) — aukštis +↗ …grafas], savirašis altimetras.