|
-> alterãcija [lot. alteratio — pak(e)itimas]: 1. garso paaukštinimas arba pažeminimas pustoniu arba tonu; 2. med. ląstelių, audinių ir organų struktūros pakitimas, dėl kurio sutrinka jų gyvybinė veikla. altera pars [lot.], antroji (priešingoji) šalis, pvz., ginčo.
alternãcija [lot. alternatio — kaitaliojimas], dėsninga garsų kaita morfemoje, pvz., liet. marti — marčios, rusų писать — пишу, lenk. chodzić — chadzać.
alternanterà, vienmetė ir daugiametė žolė Alternanthera; paplitusi karšto klimato srityse; kai kurios rūšys — dekoratyviniai, vaistiniai, arbatos plantacijų apsauginiai augalai.
alternariòzė, Alternaria genties grybų sukeliama daržovių ir vaismedžių liga, pasireiškianti sausomis nekrozinėmis dėmėmis įvairiose augalo dalyse.
-> alternãtas [pranc. alternat < lot. alternus — kaitaliojąsis], taisyklė, nustatanti tarptautinę sutartį pasirašančių šalių pavadinimų, atstovų parašų, antspaudų ir teksto išdėstymo tvarką.
alternatyvà [pranc. alternative < lot. alterno — kaitalioju]: 1. būtinumas pasirinkti vieną iš dviejų galimybių; 2. log. disjunkcijos narys.
alternatỹvinis ↗ alternatyvus.
alternatyvùs [pranc. alternatif — pakaitinis, kaitaliojąsis], leidžiantis vieną iš dviejų galimybių. alternãtorius [lot. alterno — kaitalioju], el. mašina, kuri gamina kintamąją srovę; kintamosios srovės el. generatorius.
althòrnas [lot. altus — aukštas + vok. Horn — ragas], pučiamasis muz. instrumentas, kitaip ↗ altas (3).
-> altigrãfas [lot. altum (kilm. alti) — aukštis +↗ …grafas], savirašis altimetras.
|
|
Naujausi komentarai