ambivaleñtiškas [↗ ambivalencija], dvilypis, turintis prieštaringų elementų.
|
||||
ambivaleñtiškas [↗ ambivalencija], dvilypis, turintis prieštaringų elementų. ambivèrtas [↗ ambi… + lot. verto — suku, kreipiu], asmenybės tipas, kuriam būdinga ir ekstraverto, ir intraverto bruožai; tarpinis, dažniausiai pasitaikantis tipas. ambliãfija [gr. amblys — nusilpęs + haphē — lytėjimas], med. lietimo jutimo susilpnėjimas. ambliòpija [gr. amblyōpia — silpnaregystė], regėjimo nusilpimas dėl funkcinių regėjimo analizatoriaus sutrikimų, kai akyje nėra objektyvių pakitimų. amblioskòpas [gr. amblys — nusilpęs + ↗ … skopas], prietaisas normaliam regėjimui abiem akimis ugdyti, gydant ambliopiją ir žvairumą. ambonà [gr. ambōn — pakyla], psn. sakykla — paaukštinta vieta netoli altoriaus, iš kurios sakomi pamokslai. ambrazūrà [pranc. embrasure — anga], stebėjimo ar šaudymo anga gynybinio pastato sienoje, karo laivo ar tanko šarve. ambròzija [gr. ambrosia]: 1. mit. sen. graikų dievų kvapus maistas, teikęs jiems amžiną jaunystę ir nemirtingumą; 2. sen. graikų malonaus kvapo kūno tepalas; 3. vienmetė arba daugiametė žolė Ambrosia; kilusi iš Amerikos; kai kurios rūšys — piktžolės; 4. aukšliagrybių grybienos apnašos kinivar¬pų išgraužtuose medienos takuose ir kai kuriuose galuose; 5*. nepaprastai skanus valgis. ambulatòrija [lot. ambulatorius — judamas], gydymo įstaiga, teikianti pagalbą ateinantiems ir namie esantiems ligoniams. ambušiuras [pranc. embouchure < bouche — burna] : 1. ntk. pūstukas — pučiamojo muz. instrumento dalis, kurią pūtikas prideda prie lūpų arba apžioja; 2. lūpų ir liežuvio padėtis, grojant pučiamaisiais muz. instrumentais, kurių pūstukus atlikėjas liečia lūpomis; 3. dangtelis su skyle, kuri pridengta grotelėmis arba rageliu, užsukamas ant telefono ragelio mikrofono. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai