amièlija [↗ a… + gr. myelos — nugaros smegenys], įgimtas nugaros smegenų nebuvimas.
|
||||
|
amigdalinas [gr. amygdalos — migdolas], org. junginys, esantis karčiųjų migdolų, persikų, vyšnių, slyvų kauliukuose. ãmija, vienintelė dabar gyvenanti dumblažuvė Amia calva, randama Š. Amerikoje. amilãzė [gr. amylon — krakmolas], fermentas, katalizuojantis krakmolo, glikogeno ir jiems giminingų polisacharidų hidrolizę. amilòidas [amylon + gr. eidos — pavidalas]: 1. augaluose esantis angliavandenis, kurio struktūra tokia pat kaip ir hemiceliuliozės; 2. gyvūnų ir žmogaus organizmo baltyminė medžiaga, panaši į globuliną. amiloidòzė, baltymų apykaitos sutrikimas — amiloido kaupimasis audiniuose. amilopektinas [amylon + ↗ pektinai], polisacharidas; krakmolo komponentas; šaltame vandenyje beveik netirpsta, karštame sudaro kleisterį. amiloplãstai [amylon + gr. plastos — nulipdytas], augalų sandėlinių audinių ląstelių bespalvės plastidės (leukoplastai), kuriose kaupiasi krakmolas. amilòz‖ė [gr. amylon — krakmolas], polisacharidas; krakmolo komponentas; jodas nudažo ~ ę mėlynai. amimija [↗ a… + gr. mimos — mėgdžiojimas], mimikos nebuvimas dėl veido nervų paralyžiaus, parkinsonizmo. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 10 | 
Naujausi komentarai