amofòsas [↗ amo(nis) + ↗ fos(foras)], sudėtinė miner. trąša, turinti azoto ir fosforo.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Mineralogijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 15 |  Nėra komentarų | ãmokas [malaj. amok — pasiutęs], aptemusios sąmonės būsena, kuriai būdinga staigus ligonio susijaudinimas; dažn. reiškiasi nesulaikomu bėgimu ir agresyviais veiksmais. amonãlas [↗ amon(is) + ↗ al(iuminis)], sprogstamasis mišinys, susidedantis iš amonio nitrato (salietros), aliuminio miltelių ir trinitrotoluolo. Amònas, sen. egiptiečių saulės dievas. amoniãkas [gr. (hals) ammōniakos— amonio (druska); taip vadinosi junginys, randamas Libijos dykumos Amono oazėje], azoto ir vandenilio junginys NH3; bespalvės aštraus kvapo, troškios dujos. amoniakãtai, kompleksiniai junginiai; amoniako reakcijų su įv. druskomis produktai. amònis [lot. ammonium], atomų grupė (radikalas) NH4, jonas NH+4; amonio druskų sudėtinė dalis. amonitai [pagal ↗ Amono atvaizdą su avino ragais], iškastiniai galvakojai moliuskai Ammonoidea, gyvenę jūrose nuo devono iki kreidos periodo. amonitas [↗ amo(nis) + ↗ nit(ro)…], sprogstamoji medžiaga, susidedanti iš amonio nitrato (salietros), nitrojunginio ir degiosios medžiagos. amonizúoti, pagausinti pašaruose azoto, pridedant amoniako (amoniako vandens). |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai