|
-> amplitùdė [lot. amplitudo — erdvumas, platumas]: 1. fiz. didžiausias periodiškai kintančio dydžio nuokrypis nuo pusiausvyros padėties; 2. mat. plokščias kampas, kurį sudaro polinė ašis ir nagrinėjamo taško radiusas vektorius polinėse koordinatėse; 3. užmojis, plotis; kitimo, įvairovės apimtis, ribos.
ampluà [pranc. emploi — pritaikymas]: 1. vaidmens pobūdis, labiausiai atitinkantis aktoriaus sceninius duomenis: vyrų — amantas, herojus, komikas, fatas; moterų — grandama, travesti, inženiu, subretė; 2. užsiėmimas, verslas, sugebėjimų sritis, apimtis.
ámpulė [lot. ampulla]: 1. romėnų molinis arba stiklinis indas su siauru kakleliu skysčiui laikyti; 2. katalikų bažnyčios liturginis stiklinis indas, su kuriuo per mišias paduodamas kunigui vynas ir vanduo; 3. med. stiklinis indelis su ištęstu užlydytu galu steriliems vaistams laikyti; 4. med. tuščiavidurio organo išsipūtusi dalis, pvz., ašarų kanalėlio Δ; 5. techn. mažas, ppr. stiklinis, sandarus indelis be patrono chemikalams, sprogmenims laikyti ar kt. tikslams.
amputãcija [lot. amputatio — nupjovimas], kokios nors kūno dalies (dažn. galūnės) pašalinimo operacija.
-> amputúoti [lot. amputare — nupjauti], padaryti amputaciją.
ampỹras [pranc. empire — imperija], XIX a. I pusės Europos architektūros ir dailės (daugiausia taikomosios) stilius; vėlyvojo klasicizmo atmaina.
amrità, induizmo mitologijoje — dievų gėrimas, teikiantis nemirtingumą, gyvybės eliksyras.
amulètas [lot. amuletum < arab. himalat — kas nešiojama ant savęs], daiktas, tariamai turintis magiškos galios, saugantis nuo nelaimių ir kt. blogio.
amunicija [lenk. amunicja < lot. admunitio — sutvirtinimas], kario, žirgo apranga ir reikmenys, platesne reikšme — dar ir ginkluotė.
-> Amuras (lot. Amor), sen. romėnų meilės dievas, atitinkantis graikų Erotą.
|
|
Naujausi komentarai