Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Befstrogenas

befstrògenas [pranc. boeuf Stroganoff; pagal rusų diplomato grafo P. Stroganovo pavardę], patiekalas iš muštos, juostelėmis supjaustytos, pakepintos ir patroškintos jautienos.

Begemotas

begemòtas [hebr. behemoth — gyvuliai] ↗ hipopotamas.

Beginas

beginas [pranc. beguine], vidutinio tempo pramoginis šokis; šokamas poromis.

Begonija

begònija, žolė, puskrūmis arba krūmas Begonia; savaime auga Azijos, Afrikos, Amerikos ekvatorinio, subekvatorinio, tropinio ir subtropinio klimato juostose; daugelis rūšių auginama gėlynuose, kambariuose, šiltnamiuose.

Bei canto

bei canto [sk. bei kanto; it. gražus dainavimas], it. vokalinės muzikos atlikimo stilius; būdinga virtuoziška technika, frazavimas, gražus balso skambesys.

Bei esprit

bei esprit [sk. bei espri; pranc], sąmojingas žmogus.

Beicas

becas [vok. Beize]: 1. kandikas — chem. medžiaga dažomam pluoštui, audeklui, kailiams apdoroti, medienai spalvinti, oksidams ir riebalams nuo metalo paviršiaus valyti; 2. chem. preparatas augalų ligų sukėlėjams sėkloje naikinti (beicuoti).

Beicuoti

beicúoti [↗ beicas]: 1. dažomą pluoštą arba audeklą, medieną, metalą apdoroti beicu; 2. beicais naikinti grybinius, bakterinius ir virusinius ligų pradus augalų sėklų paviršiuje arba viduje.

Beidevindas

bedevindas [ol. bij-de-wind], burlaivio kursas, kai jo diametralioji plokštuma statmena vėjo krypčiai.

Beinitas

beinitas [pagal anglų metalurgo E. Beino (Bain) pavardę], plieno struktūra, susidaranti austenito tarpinio virsmo temperatūros intervale; adatinis trostitas.