D | Terminai.lt

Dekagonas

dekagònas [↗ deka… + gr. gōnia — kampas], dešimčiakampis.

dekalcinãcija [lot. decalcinatio < ↗ de… + lot. calx (kilm. calcis) — kalkės]: 1. kalcio kiekio sumažėjimas organizme, sergant kai kuriomis ligomis arba sutrikus medžiagų apykaitai; 2. kalcio druskų šalinimas iš audinių, pvz., danties, prieš jo histologinį tyrimą.

Dekalkomanija

dekalkomãnija [pranc. décalcomanie], perkeliamų nuo popierinio pagrindo atvaizdų (vaikiškų paveikslėlių, etikečių, prekių ženklų) gamyba ir vartojimas.

Dekalogas

dekalògas [↗ deka… + gr. logos — žodis, sąvoka], dešimt dievo įsakymų; judėjų ir krikščionių rel. moralės principai.

Dekanas

dekãnas [lot. decanus — dešimtininkas (10 kareivių viršininkas sen. Romos kariuomenėje)]: 1. aukštosios mokyklos fakulteto vadovas; 2. 10 (kartais mažiau ar daugiau) parapijų prižiūrintis katalikų dvasininkas; 3. benediktinų ordino aukštesniojo rango vienuolis; 4. kapitulos vadovas; 5. kardinolų kolegijos vadovas.

Dekanatas

dekanãtas [lot. decanatus]: 1. aukštosios mokyklos fakulteto vadovybė, pirmininkaujama ↗ dekano (1); 2. fakulteto raštinė, dekano kabinetas ir priimamasis kambarys; 3. katalikų bažnyčios adm. vienetas, apimantis keletą parapijų.

Dekantacija

dekantãcija [pranc. décanter — nukošti, nupilti], skysčio atskyrimas (nupylimas) nuo nusistojusių nuosėdų.

Dekantuoti

dekantúoti [↗ dekantacija], atskirti (nupilti) skystį nuo nusistojusių nuosėdų.

Dekapiruoti

dekapirúoti [pranc. décaper — nuvalyti (metalus)], pašalinti ploną oksidų plėvelę nuo metalo paviršiaus rūgščių tirpalais (prieš aptraukiant kt. metalais).

Dekapitacija

dekapitãcija [↗ de… + lot. caput (kilm. capitis) — galva]: 1. med. vaisiaus galvutės nupjovimo operacija; 2. bot. augalo stiebo, diegamakštės arba šaknies viršūnėlės nupjovimas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z