D | Terminai.lt

Deltoidas

deltòid‖as [↗ delta1 + gr. eidos — pavidalas], iškilasis keturkampis, turintis vieną simetrijos ašį (ta ašis yra ~o įstrižainė).

Delyras

delỹras [lot. delirium — kliedesys], kliedesys su regėjimo haliucinacijomis, sergant kai kuriomis psichikos, užkrečiamosiomis ligomis, alkoholizmu.

demagògas [gr. dēmagōgos < dēmos — liaudis + agōgos — vadovas]: 1. sen. Graikijoje — ↗ demo (2) polit. veikėjas, lyderis; 2. asmuo, siekiantis naudos ar populiarumo melagingais pažadais, meilikavimu, faktų iškraipymu.

Demagogija

demagògija [gr. dēmagōgia <↗ demagogas], apgaudinėjimas melagingais pažadais, meilikavimu, suktais išvedžiojimais ir sąmoningu faktų iškraipymu.

Demantoidas

demantòidas [vok. Demant — deimantas + gr. eidos — pavidalas], granatų grupės mineralas, skaidri žalia andradito atmaina; II klasės brangakmenis.

Demarchas

demárchas [gr. dēmarchos — demo valdytojas]: 1. sen, Atėnų ir kai kurių kitų graikų polių 1 metams renkamas ↗ demo (2) seniūnas; 2. Bizantijos valdininkas, tvarkęs politinius, administracinius ir ūkinius reikalus.

Demarkacija

demarkãcija [pranc. démarcation — atribojimas]: 1. valst. sienos paženklinimas spec. ženklais; 2. žuvusių organizmo dalių at(si)ribojimas nuo sveikų audinių.

Demarkacinis

demarkãcinis [↗ demarkacija]: 1. susijęs su valst. sienų preliminariu paženklinimu, teritorijų atribojimu; skiriamasis; 2. biol. atribojamasis; esantis, atsirandantis tarp pažeistų ir sveikų audinių.

Demaršas

demáršas [pranc. démarche], vyriausybės ar užsienio reikalų žinybos kreipimasis į kt. valstybės vyriausybę.

Demas

dèmas [gr. dēmos]: 1. sen. Graikijos prastuomenė, liaudis, iš pradžių neturėjusi polit. teisių, vėliau, pvz., Atėnuose, svarbiausioji gyventojų dalis, dalyvavusi valst. valdyme; 2. sen. Atėnų ir kai kurių kitų graikų polių teritorinis vienetas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z