denatūralizãcija [↗ de… + ↗ natūralizacija]: 1. pilietybės, įgytos natūralizacijos būdu, atėmimas; 2. prekinių piniginių santykių atkūrimas liaudies ūkyje.
|
||||
|
denatūrãtas [lot. denaturatus — netekęs gamtinių savybių], techniškasis spiritas, į kurį yra pridėta nuodingų medžiagų. denatūrúoti, atlikti denatūraciją. denazalizãcija [↗ de… + ↗ nazalizacija], lingv. o garso virtimas nenosiniu; Δ vyko daugelyje slavų ir baltų kalbų, pvz., liet. „žansis” > „žansis” > „žąsis” > „žāsis”. dendizmas [angl. dandy—dabita], anglų aukštuomenės sluoksniuose XIX a. paplitusi vyrų laikysena ir nešiosena — perdėtas elegantiškumas, dabitiškumas; grožinės literatūros tendencija vaizduoti tokios manieros vyrus. dendrãrijus ↗ dendrariumas. dendrãriumas [gr. dendron — medis], tam tikrame plote auginamų medžių ir krūmų rūšių kolekcija. dendritai [↗ dendro…], išsišakoję metalo lydinio mineralo kristalai, turintys medžio, šakelės, paparčio lapo, žvaigždės formą. dendritas [↗ dendro…], neurono (nervinės ląstelės) trumpoji atauga. dendro… [gr. dendron — medis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, kurios reikšmė atitinka žodį „medis” pvz., dendrologija. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai