depozitòriumas [lot. depositarius — indėlio saugotojas], informatikoje — mokslinių techninių, gamybinių dokumentų (rankraščių, brėžinių) saugykla, siunčianti jų kopijas pagal užsakymą vartotojams.
|
||||
depozitòriumas [lot. depositarius — indėlio saugotojas], informatikoje — mokslinių techninių, gamybinių dokumentų (rankraščių, brėžinių) saugykla, siunčianti jų kopijas pagal užsakymą vartotojams. depozitorius [lot. depositor]: 1. depozito savininkas, kitaip ↗ deponentas; 2. ↗ depozitoriumas. depresántai [< lot. depressio — slopinimas], ksb. medžiagos, silpninančios kai kurių mineralų flotaciją; vart. mineralams iš naudingosios iškasenos atskirti paeiliui (selektyvioji flotacija). deprèsija1 [lot. depressio—prislėgtumas, slopinimas]: 1. med. prislėgtos psichikos būsena, kuriai būdinga prasta nuotaika, mąstymo ir judesių slopinimas; 2. fiziol. tam tikros smegenų elektrinio aktyvumo rūšies, pvz., α ritmo, nuslopinimas; nustatoma elektroencefalografu; 3. ek. kapitalistinio ciklo fazė, einanti po perprodukcijos krizės; gamybos smukimas. deprèsija2 [lot. depresus — žemas, esantis žemai]: 1. geomorf. plačia reikšme — bet kokia Žemės paviršiaus dubuma, siaura reikšme — įduba ar duburys, kurio dugnas yra žemiau jūros lygio, pvz., Mirties slėnys JAV; 2. geol. Žemės plutos tektoninė įduba, kurioje susiklostė ar klostosi nuosėdos; 3. astr. kosm. kūno, pvz., planetos, paviršiaus įduba (loma), esanti žemiau tam tikro sąlyginio paviršiaus lygio. deprèsija3[↗ de… + lot. pressus — suspaustas, tankus]: 1. meteor. žemo atmosferos slėgio sritis su uždaromis (ciklonas) arba neuždaromis (slėnys) izobaromis; 2. ksb. oro išretinimas požeminiame kasinyje siurbiamuoju ventiliatoriumi tam kasiniui vėdinti. deputãcija [pranc. députation < lot. deputo — paskiriu]: 1. grupė asmenų, kuriuos kuri nors organizacija, įstaiga, susirinkimas išrinko vykti su kokiu prašymu, reikalavimu, protestu į aukštesnes instancijas, atstovauti; 2. Žečpospolitos seimo (1764—93) ir Vokietijos reichstago (iki 1866) komisija, rengusi įstatymų, potvarkių ar instrukcijų projektus; 3. Žečpospolitos 1794 sukilimo vadovybės sudaryti kurios nors srities reikalų tvarkymo organai; 4. Rusijos imperijoje — bajorystės kilmės nustatymo komisija, veikusi 1785—1917 kiekvienoje gubernijoje. deputãtas [lot. deputatus — paskirtas], renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys. derapãžas [pranc. dérapage], užpakalinės automobilio dalies slydimas į šoną posūkyje arba staigiai stabdant. deratizãcija [pranc. dératisation < rat — žiurkė], žalingų graužikų naikinimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai