Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Depozitoriumas

depozitòriumas [lot. depositarius — indėlio saugotojas], informatikoje — mokslinių techninių, gamybinių dokumentų (rankraščių, brėžinių) saugykla, siunčianti jų kopijas pagal užsakymą vartotojams.

Depozitorius

depozitorius [lot. depositor]: 1. depozito savininkas, kitaip ↗ deponentas; 2. ↗ depozitoriumas.

Depresantai

depresántai [< lot. depressio — slopinimas], ksb. medžiagos, silpninančios kai kurių mineralų flotaciją; vart. mineralams iš naudingosios iškasenos atskirti paeiliui (selektyvioji flotacija).

Depresija

deprèsija1 [lot. depressio—prislėgtumas, slopinimas]: 1. med. prislėgtos psichikos būsena, kuriai būdinga prasta nuotaika, mąstymo ir judesių slopinimas; 2. fiziol. tam tikros smegenų elektrinio aktyvumo rūšies, pvz., α ritmo, nuslopinimas; nustatoma elektroencefalografu; 3. ek. kapitalistinio ciklo fazė, einanti po perprodukcijos krizės; gamybos smukimas.

Depresija

deprèsija2 [lot. depresus — žemas, esantis žemai]: 1. geomorf. plačia reikšme — bet kokia Žemės paviršiaus dubuma, siaura reikšme — įduba ar duburys, kurio dugnas yra žemiau jūros lygio, pvz., Mirties slėnys JAV; 2. geol. Žemės plutos tektoninė įduba, kurioje susiklostė ar klostosi nuosėdos; 3. astr. kosm. kūno, pvz., planetos, paviršiaus įduba (loma), esanti žemiau tam tikro sąlyginio paviršiaus lygio.

Depresija

deprèsija3[↗ de… + lot. pressus — suspaustas, tankus]: 1. meteor. žemo atmosferos slėgio sritis su uždaromis (ciklonas) arba neuždaromis (slėnys) izobaromis; 2. ksb. oro išretinimas požeminiame kasinyje siurbiamuoju ventiliatoriumi tam kasiniui vėdinti.

Deputacija

deputãcija [pranc. députation < lot. deputo — paskiriu]: 1. grupė asmenų, kuriuos kuri nors organizacija, įstaiga, susirinkimas išrinko vykti su kokiu prašymu, reikalavimu, protestu į aukštesnes instancijas, atstovauti; 2. Žečpospolitos seimo (1764—93) ir Vokietijos reichstago (iki 1866) komisija, rengusi įstatymų, potvarkių ar instrukcijų projektus; 3. Žečpospolitos 1794 sukilimo vadovybės sudaryti kurios nors srities reikalų tvarkymo organai; 4. Rusijos imperijoje — bajorystės kilmės nustatymo komisija, veikusi 1785—1917 kiekvienoje gubernijoje.

Deputatas

deputãtas [lot. deputatus — paskirtas], renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys.

Derapažas

derapãžas [pranc. dérapage], užpakalinės automobilio dalies slydimas į šoną posūkyje arba staigiai stabdant.

Deratizacija

deratizãcija [pranc. dératisation < rat — žiurkė], žalingų graužikų naikinimas.