desperãcija [lot. desperatio], neviltis, didelis nusiminimas.
|
||||
|
desperãtas [lot. desperatus — nusivylęs], žmogus, netekęs bet kokios vilties, neturintis ką prarasti, pasiryžęs viskam. despòtas [gr. despotēs — valdovas]: 1. neaprėžtos valdžios ir žiaurus valdovas, kuris valdo savavališkai, nesiremdamas įstatymais; 2*. valdingas, savavaliaujantis žmogus, primetantis kitiems savo valią; tironas. despòtija [gr. despoteia — neaprėžta valdžia]: 1. vienvaldystės forma: visa valst. valdžia priklauso 1 asmeniui ir remiasi kariniu biurokratiniu aparatu; 2. šalis, kur įvesta tokia valdžia. despòtiškas [↗ despotas], labai valdingas, savavalis, verčiantis kitus besąlygiškai paklusti. despotizmas [↗ despotija]: 1. neaprėžtos monarchijos forma; 2. valdingumas ir savivalė aplinkinių atžvilgiu; tironija. destabilizúoti [↗ de… + lot. stabilis — pastovus], sudaryti nepastovią padėtį. destrùkcija [lot. destructio— griovimas], objekto struktūros suirimas. desulfurãcija [↗ de… + lot. sulphur — siera], sieros šalinimas iš gaminamo arba perlydomo metalo (dažn. plieno ir ketaus). détaché [sk. detašė; pranc. atskirtas, nutrauktas] , muz. griežimas braukiant stryką nutrūkstamais, staigiais judesiais.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 3 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai