Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Detonacija

detonãcija1 [pranc. détoner — sprogti]: 1. labai greito chem. virsmo sklidimas medžiagoje viršgarsiniu greičiu, sukeliamas kt. medžiagos (detonatoriaus) sprogimo; 2. šiluminėje technikoje — per greitas ir nevisiškas kuro sudegimas vidaus degimo variklio cilindre.

Detonacija

detonãcija2 [pranc. détonner — nukrypti nuo tono], klaidingas tono paaukštinimas ar pažeminimas dainuojant arba grojant.

Detonatorius

detonãtorius [↗ detonacija1], brizantinės ar inicijuojančiosios sprogstamosios medžiagos užtaisas sprogmenų sprogimui (detonacijai) sužadinti.

Detonometras

detonomètras [↗ detonacija1 + ↗…metras], prietaisas, signalizuojantis apie ↗ detonaciją (2) vidaus degimo variklyje.

Detonuoti

detonúoti1 [pranc. détoner — sprogti]: 1. labai greitai medžiagoje sklisti chem. virsmui, kurį sukelia kt. medžiagos (detonatoriaus) sprogimas; 2. šiluminėje technikoje — per greitai ir nevisiškai sudegti kurui vidaus degimo variklio cilindre.

Detonuoti

detonúoti2 [pranc. détonner], netiksliai intonuoti (pažeminti arba paaukštinti) atliekamo muz. kūrinio reikiamą garsą (toną).

Detritas

detritas [lot. detritus — sutrintas): 1. vandenyje skendinti arba vandens baseino dugne nugulusi org. medžiaga, susidedanti iš gyvūnų ir augalų liekanų; 2. geol. nuosėdose arba nuosėdinėse uolienose esančios organogeninės nuotrupos, pvz., kaulinis Δ, augalinis Δ.

Deueris

dèueris [gr. deuteros — antras], vienas vandenilio izotopų; sunkusis vandenilis.

Deus ex machina

deus ex machina [sk. deus eks machina; lot. dievas iš mašinos]: 1. antikinės tragedijos veiksmo atomazgos tipas — staigus, netikėtas kurio nors dievo (nuleisto spec. mech. įtaisu) pasirodymas scenoje ir lemtingas įsikišimas į veiksmą; vėliau — bet koks staigus, nepagrįstas, psichologiškai nemotyvuotas veiksmo posūkis, konflikto išsprendimas dramos ar epiniame kūrinyje; 2*. nelauktas išgelbėtojas.

Deuter

deuter… [gr. deuteros — antras], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti antraeiliškumą, buvimą vėliau už ką nors, po ko nors.