|
-> detonãcija1 [pranc. détoner — sprogti]: 1. labai greito chem. virsmo sklidimas medžiagoje viršgarsiniu greičiu, sukeliamas kt. medžiagos (detonatoriaus) sprogimo; 2. šiluminėje technikoje — per greitas ir nevisiškas kuro sudegimas vidaus degimo variklio cilindre.
detonãcija2 [pranc. détonner — nukrypti nuo tono], klaidingas tono paaukštinimas ar pažeminimas dainuojant arba grojant.
detonãtorius [↗ detonacija1], brizantinės ar inicijuojančiosios sprogstamosios medžiagos užtaisas sprogmenų sprogimui (detonacijai) sužadinti.
detonomètras [↗ detonacija1 + ↗…metras], prietaisas, signalizuojantis apie ↗ detonaciją (2) vidaus degimo variklyje.
-> detonúoti1 [pranc. détoner — sprogti]: 1. labai greitai medžiagoje sklisti chem. virsmui, kurį sukelia kt. medžiagos (detonatoriaus) sprogimas; 2. šiluminėje technikoje — per greitai ir nevisiškai sudegti kurui vidaus degimo variklio cilindre.
detonúoti2 [pranc. détonner], netiksliai intonuoti (pažeminti arba paaukštinti) atliekamo muz. kūrinio reikiamą garsą (toną).
detritas [lot. detritus — sutrintas): 1. vandenyje skendinti arba vandens baseino dugne nugulusi org. medžiaga, susidedanti iš gyvūnų ir augalų liekanų; 2. geol. nuosėdose arba nuosėdinėse uolienose esančios organogeninės nuotrupos, pvz., kaulinis Δ, augalinis Δ.
dèueris [gr. deuteros — antras], vienas vandenilio izotopų; sunkusis vandenilis.
deus ex machina [sk. deus eks machina; lot. dievas iš mašinos]: 1. antikinės tragedijos veiksmo atomazgos tipas — staigus, netikėtas kurio nors dievo (nuleisto spec. mech. įtaisu) pasirodymas scenoje ir lemtingas įsikišimas į veiksmą; vėliau — bet koks staigus, nepagrįstas, psichologiškai nemotyvuotas veiksmo posūkis, konflikto išsprendimas dramos ar epiniame kūrinyje; 2*. nelauktas išgelbėtojas.
-> deuter… [gr. deuteros — antras], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti antraeiliškumą, buvimą vėliau už ką nors, po ko nors.
|
|
Naujausi komentarai